Naminis obuolių vynas
Ar dar pamenate, kaip vaikystėje kaime arba sode arba pas kaimyną sklepe dėdė įpildavo svaigaus kompoto (bent pas mane toks prisiminimas yra išlikęs, jis gal nėra pats geriausias, bet jis išlikęs)? Pamenu, kad skonis ganėtinai keistas būdavo, kad paskui saulė taip kaitindavo galvą, kad net (saulės) smūgis ištikdavo, tuomet atsibudęs namuose (arba pamiškėje), būtinai eidavau išgerti šviežesnių sulčių arba kompoto, ne ne ne, tik ne to, kuris keistu saldėsiu kvepia, jau užtenka!
Kai dar buvau gana jaunas pacanas (niolikos ar panašiai), itin patikdavo pažiūrėti, kaip vyksta tas visas procesas - kaip tas naminis obuolių vynas rūgsta. Pamenu, kad vis klausinėdavau, "o kam tos šlangutės yra reikalingos?" Paskui, kažkaip pasimiršo tie dalykai, nes užėjo mano klubinis amžius, o ir įvairūs kokteiliai, tokie "cuba libre" kokteiliai pradėjo labiau patikti. Šitaip mano naminio obuolių vyno idilė buvo pamiršta.
Bet praeitą vasarą, neužteko vien uogienes bei adžikas virti, užsinorėjau kažko "vyriškesnio", nei Adžikos, paverčiančios burną į pelenus. Spyriau sau pačiam į pasturgalį ir nusprendžiau, kad laikas išmokti pasigaminti savo naminio vyno. Tiesą pasakius, nebuvo didelio skirtumo iš kokio vaisiaus, svarbiausia naminis bei MANO, ir kad nesurūgęs būtų. Žmonos seneliai (iš Klaipėdos), iš naujo prisimindami, pasakojo, kokį kokybišką vyną jie gamindavo. Todėl aš jiems paantrindamas pritariau, kad pats laikas yra nešti į lauką tą seną bei mažą 25 litrų stiklinį indą, išplauti bei vynelio pasigaminti.
Šitaip ir padarėme. Tik, kad susidūriau su viena bėda - pasiklydau vertime su senoliu. Jis tada pradėjo vartoti tokius ganėtinai sudėtingus junginius kaip: "vynas gyvena", "labai gyvena", "pravėdinti vyną" ir dar ten kažkokius, na jau sunkiai pamenu. Bet buvo itin smagu, išgirsti tokių apibūdinimų. Vieną iš jų išversiu: "vynas labai gyvena" - reiškia, kad vyno brendimo etapas tuo metu yra pats intensyviausias (jis būna pačioje pradžioje, trunka iki keturių savaičių, tai yra) itin burbuliuoja.
Įprastai visi mėgsta nurašyti obuolių vyną, nes sako prastas vaisius ir iš jo nesigaus skanus vynas, bet vokiečiai už tokius žodžius duotų stipriai į kaulus. Vengrijoje yra tekę ragauti fantastiško skonio obuolių vyno. Oi, užsikalbėjau. Taigi, pridedu dabar Jums receptą, kuriame aš vedžiau dienoraštį, nes patį pirmą kartą nepavyko pasidaryti vyno, nes į actą pavirto su stipriu puvėsio skoniu. O dabar surašysiu kaip dariau, kai viskas pavyko. :)
Kai dar buvau gana jaunas pacanas (niolikos ar panašiai), itin patikdavo pažiūrėti, kaip vyksta tas visas procesas - kaip tas naminis obuolių vynas rūgsta. Pamenu, kad vis klausinėdavau, "o kam tos šlangutės yra reikalingos?" Paskui, kažkaip pasimiršo tie dalykai, nes užėjo mano klubinis amžius, o ir įvairūs kokteiliai, tokie "cuba libre" kokteiliai pradėjo labiau patikti. Šitaip mano naminio obuolių vyno idilė buvo pamiršta.
Bet praeitą vasarą, neužteko vien uogienes bei adžikas virti, užsinorėjau kažko "vyriškesnio", nei Adžikos, paverčiančios burną į pelenus. Spyriau sau pačiam į pasturgalį ir nusprendžiau, kad laikas išmokti pasigaminti savo naminio vyno. Tiesą pasakius, nebuvo didelio skirtumo iš kokio vaisiaus, svarbiausia naminis bei MANO, ir kad nesurūgęs būtų. Žmonos seneliai (iš Klaipėdos), iš naujo prisimindami, pasakojo, kokį kokybišką vyną jie gamindavo. Todėl aš jiems paantrindamas pritariau, kad pats laikas yra nešti į lauką tą seną bei mažą 25 litrų stiklinį indą, išplauti bei vynelio pasigaminti.
Šitaip ir padarėme. Tik, kad susidūriau su viena bėda - pasiklydau vertime su senoliu. Jis tada pradėjo vartoti tokius ganėtinai sudėtingus junginius kaip: "vynas gyvena", "labai gyvena", "pravėdinti vyną" ir dar ten kažkokius, na jau sunkiai pamenu. Bet buvo itin smagu, išgirsti tokių apibūdinimų. Vieną iš jų išversiu: "vynas labai gyvena" - reiškia, kad vyno brendimo etapas tuo metu yra pats intensyviausias (jis būna pačioje pradžioje, trunka iki keturių savaičių, tai yra) itin burbuliuoja.
Reklama
Įprastai visi mėgsta nurašyti obuolių vyną, nes sako prastas vaisius ir iš jo nesigaus skanus vynas, bet vokiečiai už tokius žodžius duotų stipriai į kaulus. Vengrijoje yra tekę ragauti fantastiško skonio obuolių vyno. Oi, užsikalbėjau. Taigi, pridedu dabar Jums receptą, kuriame aš vedžiau dienoraštį, nes patį pirmą kartą nepavyko pasidaryti vyno, nes į actą pavirto su stipriu puvėsio skoniu. O dabar surašysiu kaip dariau, kai viskas pavyko. :)
Ingredientai
- šviežios obuolių sultys: 15 litrų
- cukrus: 600 gramų
- virintas vanduo: 3 litrų
- sultys: 5 litrų
- cukrus 300 gramų
- virintas vanduo: 1 litro
- cukrus: 600 gramų (15 litrų talpai)
- cukrus: 300 gramų (5 litrų talpai)
- cukrus: 600 gramų (15 litrų talpai)
- cukrus: 300 gramų (5 litrų talpai)
Rugpjūčio 30 d.:
arba mažesnei porcijai, kurią irgi dariau:
Antras pataisymas (Rugsėjo 6 d.):
Trečias pataisymas (Spalio 1 d.):
- 1. Rugpjūčio 30 d.: Pirmiausia obuolius išvalome, tai yra išpjaustome supuvusias arba kitokias juodai taškuotas vietas, nuplauname bei išspaudžiame sultis.
- 2. Tada virintame vandenyje ištirpiname cukrų, palaukiame kol atvės, o tuomet supilame į obuolių sultis bei gerai išmaišome. Tai privalu atlikti tą pačią dieną, kai yra išspaudžiamos sultys.
- 3. Po to butelio kamštyje įstatome kolbą, kuri gerai sulaiko deguonį (spec. vyno priemonių galima nusipirkti Maximoje, Ermitaže arba Senukuose). Pirmą arba antrą dieną prasideda labai intensyvus vyno gyvenimas, burbuliuos tarsi pasiutęs - tai geras ženklas - vadinasi bręsta.
- 4. Tai trunka iki keturių savaičių, pas mane šiek tiek ilgiau šį kartą užtruko (net nežinau kodėl).
- 5. Antras pataisymas (Rugsėjo 6 d.): Cukrų po truputį supilame tiesiai į burbuliuojantį vyną. Tegul burbuliuoja toliau.
- 6. Trečias pataisymas (Spalio 1 d.): Spalio mėnesį, mano vynas jau perėjo į lėto burbuliavimo procesą, tada spalio 24 dieną, išvėdinau vyną. Čia taip mano senoliai vadina, tai yra vynas per šlangelę yra nupilamas į kibirą, tam kad nuosėdos liktų ant dugno (jas reikia išpilti lauk) bei dar paliekamas neuždengtas keturias valandas pakvėpuoti, tuomet atgal per šlangutę supilamas į stiklinius indus vynui.
- 7. Gavęs deguonies, vynas dar kartą intensyviai pradedame "gyventi". Tokį vėdinimą privalu atlikti kas mėnesį arba pusantro, ir šitaip daryti 3-5 kartus. Vėdinimo metu yra atsikratoma nuosėdomis, šitaip mūsų vynas skaidrėja. Jeigu neatsikratytumėte nuosėdų, tada laikui einant (pakaktų 3-4 mėnesių) jos imtų pūti, kas sukeltų pelėsinį kvapą ir skonį, o dar po kelių mėnesių jis pavirstų į sidro skonį, kuris atrodytų tarsi surūgęs.
- 8. Vyno butelius/indus privalu laikyti pavėsyje arba gerai uždengus nuo saulės spindulių. Aš pats į butelius supilsčiau Kovo mėnesį, dalį laikau savo šaldytuve, nes atvėsintas itin gardus, kitą dalį laikiau savo sklepe.
- 9. Iš pačio pirmo įspūdžio, šis obuolių vynas neatrodo stiprus, anaiptol - itin lengvas, bet su juo reikia būti budriam, nes 2 taurių bus permažai, o trijų jau bus per daug. Kol kas tokie yra mano asmeniniai pasidalinimai apie naminį vyną. Kitą vasarą gaminsiu jau ir iš kitų vaisių, tai priklausys nuo to, ką turėsiu.
Recepto paruošimas
Saulius
Atsakyti
Vitalius
Atsakyti
Aš
Atsakyti