Kai pavasaris ateis, reiks eiti į lauką ir daryti darbus, o ne planuoti. „Apgalvokite jau dabar, kur, kokias ir kiek daržovių sodinsite savo darže. Tada ir daržovės gerai augs, ir derliumi džiaugsitės. Vienas iš principų, kuriuos verta žinoti ir savo darže taikyti, yra sėjomaina“, – sako vilnietė, modernių apželdinimo kursų vadovė Lina Lubertaitė. Ji neabejoja, kad sėjomaina  garantuoja įspūdingą daržo derlių. 

Kodėl reikia taikyti sėjomainą

Sėjomaina iš esmės yra auginamų kultūrų kaitaliojimas.

Vienoms daržovėms reikia daugiau vienų maisto medžiagų, kitoms daugiau kitų. Jeigu toje pačioje lysvėje auginsite tas pačias daržoves keletą metų iš eilės, dirva bus nualinta, o reikalingiausi toms daržovėms elementai vis labiau išeikvojami. Be to, kenkėjams nereikės niekur toli eiti, tad jų gali privisti vis daugiau. Ligų, būdingų šioms daržovėms, užkratai turės palankias sąlygas gyvuoti ir plėstis. Net ir piktžolės prisitaiko prie vienos rūšies daržovių, ir jų priauga daugiau ir daugiau.

Todėl jei tos pačios grupės daržovės auginamos vienoje vietoje keletą metų, kasmet jų derlius prastėja, smulkėja, daugėja ligų ir kenkėjų. Šis faktas pagrįstas ne tik mūsų senolių patirtimi, bet ir moksliniais tyrimais. Dideli ūkiai jau seniai taiko (ir privalo taikyti) sėjomainos principus, bet ir mažame daržiuke verta prisiminti pagrindinius dalykus.

Kaip taikyti sėjomainą nedideliame darže Kad kiekvienam sodininkui nereikėtų gilintis į mokslinius straipsnius, galima pasižiūrėti į sėjomainą paprastai ir sugrupuoti daržoves į kelias grupes:

1) lapinės ir prieskoninės daržovės (salotos, krapai, špinatai, petražolės, pipirnės, rūgštynės, bazilikai)
2) vaisinės daržovės (pomidorai, agurkai, paprika, moliūgai, cukinijos, baklažanai, patisonai)
3) šakniavaisinės (morkos, burokai, bulvės, ridikėliai, pastarnokai, salieras, topinambai) ir kopūstinės daržovės (kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai)
4) ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai) Kiekviena daržovių grupė reikli tam tikroms maisto medžiagoms. Be to, šakniavaisiai ir kopūstinės daržovės pasiima maisto medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių, o lapinės ir kai kurios svogūninės daržovės pasiima daugiau maisto medžiagų iš viršutinio sluoksnio. Ypatingas vaidmuo yra ankštinėms daržovėms: jos pagausina azoto, praturtina nualintą dirvą.

Tinkama eilės tvarka Tas pačias daržoves sėti kas antrus metus nepakanka – turi būti bent 3 metų pertrauka. Todėl paprasčiausia suskirstyti daržoves į kelias grupes ir kasmet sėti vis kitoje lysvėje rotacijos principu. Mažame darže tai lengva padaryti, jei turite keturias lysves: kiekvieną iš jų skiriate vienai daržovių grupei. Pavyzdžiui, jei vienais metais bulvėms skyrėte pirmąją lysvę, kitais metais sodinkite antrojoje.

Keletas sėjomainos pavyzdžių:

Bulvės – žirniai – pomidorai – žiediniai kopūstai
Ridikai – cukinijos – salotos – pupelės
Agurkai – burokėliai – svogūnai – pupos

Daugiametės daržovės (braškės, smidrai, rabarbarai) auginamos atskirai. Bet jeigu atnaujinate, taip pat ieškokite naujos vietos darže.

Dar didesnis derlius

Kad derlius būtų dar didesnis, neapsiribokite tik lysvių keitimu. Prieš sodinant vėlyvesnes daržoves, galite spėti užauginti ankstyvą derlių. Arba po ankstyvųjų daržovių nuėmimo dar galima spėti užsiauginti trumpos vegetacijos daržoves vėlyvam derliui. Toks būdas naudingas ne tik dėl to, kad žemė nestovi tuščia, bet ir dėl to, kad galima subalansuoti geresnes dirvos sąlygas. Štai keletas pavyzdžių, ką tiktų auginti, norint gauti du derlius iš vieno ploto:

Prieš pomidorus, baklažanus, paprikas – sėjame ankstyvąsias salotas, ridikėlius, pipirnes. Po ankstyvųjų kopūstų derliaus – žieminiai ridikai ir ropės. Po ankstyvųjų bulvių derliaus – brokoliai ir kitokie kopūstai vėlesniam vartojimui. Po žirnių nuėmimo – salotos ir kitos prieskoninės žolelės rudens derliui. Jei derlių nuėmėte, betdar liko laiko iki žiemos, sėkite sideratines kultūras: garstyčias, vikius, liucernas ir kt. Jos papildys dirvą svarbiais mikrolementais ir organika, tad kitais metais derlius bus dar geresnis.

Daržovių auginimas pramaišiui

Dar vienas būdas subalansuoti dirvos kokybę, arba tiksliau tariant, mažiau ją išbalansuoti – tai sodinti daržoves pramaišiui. Kartu auginamos skirtingo tipo daržovės pasiima maisto medžiagas iš skirtingų dirvos sluoksnių, dera kitu metu, kenkėjams sunkiau surasti savo skanėstą. Toks būdas taikomas gamtinėje žemdirbystėje. Sėjomaina to jau nepavadinsime, bet iš esmės remiamasi tais pačiais kertiniais principais, kiekvieno augalo poreikiais dirvai ir maisto medžiagoms.

Ingė Auželienė kursuose „Modernus sodas ir daržas“ sako, kad nesvarbu kokį auginimo būdą pasirinksime: ekologinę, gamtinę, tradicinę ar kitokią žemdirbystę, vis tiek reikia išmanyti svarbiausius augalo poreikius. Tad ir eiliame nedideliame darže galima taikyti panašų būdą. Pavyzdžiui, kopūstų tarpueiliuose galima auginti salotas ir ridikėlius. Burokų tarpueiliuose – svogūnus laiškams. Morkų tarpueiliuose – pipirnes. Ir bet kurios lysvės pakraščiuose galima auginti salotas ir kiti prieskonines žoleles.

Patarimas iš praktikos

Kad ir ką pasirinksite, būtinai pasižymėkite. Jei kitais metais dar prisiminsite, kur sėjote morkas, tai dar po metų tikrai nebežinosite, kas kur buvo. Jeigu per metus užauginate ne vieną derlių, jei auginate daržoves pramaišiui, prisiminti dar sudėtingiau. Paskirkite užrašų knygutę savo pastebėjimams arba susiraskite patogią programėlę savo telefone. 

Ten žymėkitės kur ką sodinote, kas gerai augo, kad derėjo prastai. Kai turėsite bent trejų metų užrašus, pamatysite, kad galite pasidaryti puikių išvadų ir išvengti daugelio klaidų ateityje.

Visi norime, kad mūsų augalai klestėtų, žydėtų ir spinduliuotų grožį. 

O puikių patarimų ir išminties galima gauti iš patyrusių augintojų, kurie geba priversti augalus žydėti beveik be pertraukos net ir be dirbtinių trąšų. 

Jų paslaptis glūdi viename stulbinančiame produkte – tai yra paprastame cukruje. 

Beveik visi žydintys kambariniai augalai mėgsta saldumą, tik, žinoma, ne didelėmis dozėmis. 

Tačiau nedidelė cukraus dozė gali juos stimuliuoti. 

Prieš laistymą tiesiog įberkite cukraus – 1/2 šaukštelio vazonui, kurio skersmuo ne mažesnis kaip 10 cm (paprasčiausiai pabarstykite žemę), arba paruoškite laistymą cukrumi. ½ arbatinio šaukštelio cukraus 250 ml vandens. 

Tirpalą naudokite kartą per mėnesį iki žydėjimo. 

Jei sode augalai atrodo nesveiki ir ant jų šaknų atsiranda mazgelių, greičiausiai jie yra kirmėlių reido aukos. 

Šie maži kirminai užpuola šaknis. 

Jei paruošite jiems nemalonią cukrinę aplinką, galite užkirsti kelią šiems nepastebimiems kenkėjams. 

Kiekvienam 25 kvadratiniam metrui paskleiskite apie 2 kilogramus cukraus. 

Dėl to cukrų valgantys mikroorganizmai padidins organinių medžiagų kiekį dirvožemyje ir savo veikimu išstums pavojingus užpuolikus. 

Ar jūsų gėlės džiūsta ir jūs nežinote, ką daryti?

Jų šaknis galėjo užpulti kirmėlės. 

Todėl pabandykite į dirvą įberti cukraus, kad palaikytumėte naudingų bakterijų ir mikroorganizmų veiklą. 

Jie pasirūpins maksimaliai priešiška aplinka kenkėjams. 

Įprasto laistymo metu patartina į vandenį įpilti cukraus ir acto. 

Maždaug du šaukštai cukraus ir du šaukštai acto pusei litro vandens. 

Ant rankų liko daug riebalų, nešvarumų ar dažų? 

Paprasčiausiai rankas nuvalysite nedidele granuliuoto cukraus doze ir tokiu pat kiekiu alyvuogių aliejaus. 

Tada atsargiai ir švelniai nušluostykite rankas. 

Galiausiai atsargiai nuplaukite ir nusausinkite. 

Cukraus kristalai turi abrazyvinį poveikį ir padeda aliejui pašalinti riebalus, dažus ir nešvarumus. 

Jūsų rankos vėl bus švarios, minkštos ir elastingos. 

Kaip matote, cukrus naudingas ne tik virtuvėje! 

Kiekvienas sodininkas ar daržininkas turi savo receptus, kaip geriau prižiūrėti ūkį.

Daugumos jų panašūs, tačiau laišką atsiuntęs alytiškis pasidžiaugė surinkęs patarimų iš skirtingų šaltinių ir jais nori pasidalinti su kitais bendraminčiais. Jo atrastos trąšos – visos virtuvės.

Druska

Dar iki pumpurų išsiskleidimo vaismedžiai apipurškiami stipriu druskos tirpalu.

Tai – profilaktinė grybelinių susirgimų priemonė. Pusė stiklinės druskos ištirpinama 1 kibire vandens.

Šiuo tirpalu kartą per sezoną palaistomi valgomieji svogūnai. Tai – puikus kovos būdas prieš miltligę ir svogūninę musę.

Druskos tirpalu patariama palepinti ir burokėlius.



Tai atliekama du kartus: atsiradus 4–5 tikriesiems lapams ir iki derliaus nuėmimo.

Tirpalo receptas labai paprastas: 100 gr. druskos ištirpinama 10 ltr. vandens.

Soda

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį daržą be valgomosios sodos.

Atrodo, kad ji padeda visur ir visada. Jei auginate vynuoges, tai nokstant jų uogoms, nepamirškite kekių apipurkšti sodos tirpalu: 75 gr. valgomosios sodos 10 ltr. vandens.

Tokia procedūra apsaugos jas nuo pilkojo pelėsio ir padidins uogų cukraus kiekį.



Tokiu pačiu tirpalu galima apipurkšti visus vaismedžius.

Tai – patikima kovos priemonė su lapus griaužiančiais vikšrrais. Valgomoji soda – viena veiksmingiausių priemonių prieš miltligę. Arbatinis šaukštelis sodos ištirpinamas 1 ltr. vandens ir šiuo tirpalu profilaktiškai apipurškiami agurkai.

Agrastai ir serbentai apdorojami kompleksine priemone: 1 valgomasis šaukštas sodos, 1 aspirino tabletė, 1 arbatinis šaukštelis indų plovimo priemonės ar skysto muilo, 1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus – visa tai 4,5 ltr. vandens.

Valgomosios sodos tirpalu – 1 valgomasis šaukštas 10 ltr. vandens – laistomi agurkai, siekiant užkirsti kelią priešlaikiniam lapų pageltonavimui.

Nuo vikšrų daugelis sodininkų ginasi valgomąja soda apibarstydami kopūstų lapus.

Be to, valgomojo soda – sudėtinė dalis kompleksinio antpilo, kuriame iki sodinimo mirkomos sėklos.

Garstyčių milteliai

Kadangi jų nemėgsta daugybė daržo kenkėjų, neprošal sukaupti „solidžias“ atsargas. Garstyčių milteliai rekomenduojami tiems daržininkams mėgėjams, kurie „priešiškai“ nusiteikę pesticidų atžvilgiu ir jiems priimtinos tik organinės daržovės ir vaisiai.



Garstyčių milteliai padeda kovoti su šliužais. Milteliai išbarstomi tarp augalų, atsiradus pirmiesiems šio kenkėjo požymiams: ant kopūstų, pipirų ir t.t.

Garstyčių milteliai įeina į sudėtį antpilo, kurio paskirtis – kova prieš kopūstų amarus.

Garstyčių miltelių antpilas padeda kovoti prieš ugniukus, liemenpilvius, blakes, amarus ir kitus lapus griaužiančius vikšrus.

Antpilo receptas: 100 gr. garstyčių miltelių užpilama 10 ltr. vandens ir palaikoma dvi dienas.

Po to perkošiama ir atskiedžiama vandeniu 50:50 santykiu.

Į kiekvieną kibirą pridedama po 40 gr. muilo, kad antpilas geriau „priliptų“.

Šiuo antpilu obelis patariama apipurkšti praėjus 14–15 dienų po žydėjimo, o uogų krūmus – vasaros pradžioje.

Kefyras ir išrūgos

Kefyras ir kiti rūgštaus pieno produktai vartojami profilaktikos tikslais ir kovai su grybelinių ligų sukėlėjais.

Rūgštaus pieno bakterijos ir grybeliai „nuslopina“ konkurentus, bet augalams nepadaro žalos. Kefyru apipurškiami agurkų lapai, siekianti sustabdyti jų pageltonavimą.



Tuo tikslu 2 ltr. kefyro ištirpinami 1 kib ire vandens. Kefyras padeda išnaikinti ant serbentų miltligę.

Pomidorus taip pat patartina apipurkšti šiuo tirpalu: pusė litro kefyro, 1 stiklinė „Pepsi“ ar „Coca-Cola“ – 10 ltr. vandens.

Nuo pirmųjų liepos dienų išaugę pomidorai apipurškiami kefyro tirpalu, pusiau atskiedus su vandeniu.

1 ltr. kefyro, išmaišytas 1 kibire vandens, – puiki pomidorų daigų ir išaugusių augalų „maitinimo“ priemonė.

Visuose minėtuose receptuose kefyras gali būti pakeistas išrūgomis.

Mielės



Mielės – puiki, augalų augimą skatinanti priemonė. 

Jos turtingos maistingosiomis medžiagomis, pagerina dirvožemio mikloflorą, nuslopina daugelį ligas sukeliančių mikroorganizmų vystymąsi.

Daugelis mano, kad agurkus reikia tręšti tik juo sodinant, bet taip nėra. 

Vos tik agurkai yra pasodinami, pradeda augti agurkų ūsai, tad geriausia vėl patręšti žemę. 

Viena moteris teigė, kad vos pasodinusi agurkus, iškart pradeda ruošti trąšas, kuriomis vėliau ir tręšia žemę. 

Praėjusiais metais jos derlius buvo toks gausus, kad ji dalino agurkus kaimynams. 

Trąšas labai lengva paruošti ir jos yra pigios. Visą pavasarį moteris renka juodos duonos plutelę, galų gale vasarą būna sukaupusi maždaug du trečdalius 10 litrų kibiro. 

Jei neturite dabar senos duonos plutelės ar jos nepakanka, naudokite šviežios duonos plutą. 

Be to, galima naudoti tik tamsią duoną. 

Užpilkite plutą nusistovėjusiu vandeniu, uždenkite dangčiu ir palikite savaitei pastovėti.

Į mišinį įlašinkite kelis lašus jodo ir filtruokite. 

Mišinį praskieskite vandeniu 1:3 ir laistykite agurkus. 

Tokiu būdu rekomenduojama laistyti kartą per savaitę. 

Jodas padės agurkams kovoti su ligomis ir kenkėjais, duonos užpilas padidins dirvožemio derlingumą ir pritrauks sliekus. 

Be to, šios trąšos padės agurkams geriau įsisavinti maistines medžiagas ir yra natūralios ir ekologiškos. 

Jei neturite savaitės laiko duonos laikymui, galite išbandyti greitesnius metodus. 

Mirkykite juodos duonos kepalą 10 litrų šilto vandens, supilkite 5 pakuotes gyvų mielių (pakuotė – 100 g) ir 500 gramų maltos žolės, leiskite mišiniui pastovėti 2 dienas ir pradėkite laistyti. 

Laistymo norma jaunam augalui yra 0,5 litro, o suaugusiam – 2 litrai. 

Kitas metodas – 10 pakuočių gyvų mielių ištirpinkite 5 litruose šilto vandens ir palikite 2 dienoms pastovėti. 

Kai laistysite, praskieskite mišinį vandeniu santykiu 1:10. 

Taip pat galite 10 litrų kibire ištirpinti 2 šaukštelius sausų mielių. 

Po to įpilkite 2 šaukštus cukraus ir 2 valandas laikykite tamsioje šiltoje vietoje. 

Tręškite agurkus praskiedę mišinį vandeniu santykiu 1:5. 

Dar vienas puikus būdas, tai supilti šiltą vandenį į 3 litrų stiklainį, įpilti pusę stiklinės granuliuoto cukraus ir ištirpinti mišinyje 10 pakelių gyvų mielių. 

Savaitę laikykite šį mišinį tamsioje vietoje. Tręškite praskiedę vandeniu santykiu 1:10. 

Mielių trąšos padeda daugintis naudingiems mikroorganizmams ir prisotina dirvą azotu. 

Augalai gauna vitaminus ir mineralus, esančius mielėse. Atkreipkite dėmesį į tai, kad nerekomenduojama naudoti šių trąšų daugiau nei 5 kartus per sezoną. 

Dažniausiai tokį tręšimo būdą žmonės naudoja 3 kartus: 10 dienų po agurkų daigų pasodinimo, po to, kai ant agurkų pasirodo daugiau nei 6 žiedai ir kai nuimamas pirmasis derlius. 

Tam, kad jūsų daržas atneštų kokybišką bei gausų derlių, būtina teisingai juo pasirūpinti.

Šį kartą papasakosime, kaip teisingai reikia tręšti agurkus, ypač jeigu jūs auginate juos atvirame grunte.

Daugybe sodininkų vis dažniau atsisako chemijos darže, nes norisi valgyti sveiką ir ekologiškai švarią produkciją.



Tad vietoje mineralinių trąšų dabar galite naudoti natūralias trąšas.

Tręšimas mielėmis

Jas naudoti galima praktiškai visoms sodo kultūroms, bet geriausiai į mieles atsiliepia būtent agurkai. Jas galite naudoti ir šiltnamyje, ir atvirame grunte.

Egzistuoja keli mielinių trąšų receptai, visi jie yra vienodai geri, kokį išsirinkti, spręsti tik jums.

Sausos mielės su cukrumi: 10–12 gramų sausų mielių pakelį ištirpiname 5 litruose šilto vandens, įberiame pusę stiklinės cukraus ir paliekame 5–7 dienas šiltoje vietoje, kad mišinys pradėtų fermentuotis.



Kaip naudoti: Viena stiklinė mišinio kibirui vandens. Išeigos norma – vienas litras krūmui.

Tręšimo mielėmis taisyklės. Per vasarą privalu atlikti 2–3 tręšimus.

Pirmasis – kai pas sėjinukus pasirodo antras lapelis.

Tai stimuliuoja aktyvų augalų vystymąsi.

Antras turėtų būti dar žydėjimo pradžioje, kad stimuliuotume užuomazgas.



Trečiasis – po pirmosios vaisių bangos, kad krūmai pasisemtų jėgų naujai derliaus porcijai.

Mielių koncentratus saugoti galite ne ilgiau 3 dienų – po to jie praranda savybes.

Laistyti agurkus mielėmis geriausia yra vakare, šiltu oru.

Tręšimas soda

Tai dar viena labai populiari liaudiška priemonė, kurią neteisingai naudojant, galima pakenkti jūsų agurkams.


Trąšoms tirpalas ruošiamas taip:

Trys valgomieji šaukštai sodos vienam kibirui vandens.

 Išeigos norma – 1 litras krūmui. 

Augalus laistyti soda geriau yra vakare arba anksti ryte, kol nėra svilinančios saulės. 

Tokie tręšimai yra daromi 2 kartus per sezoną. Pirmasis – praėjus dviems savaitėms nuo sodinukų pasodinimo į gruntą. 

Antras – praėjus dviems savaitėms po pirmojo. 

Dažniau tręšti soda negalima, todėl kad natris, kuris įeina į jos sudėtį, kaupiasi dirvoje bei ima alinti augalus.

Šiandien norime jums atskleisti puikų agurkų sodinimo ir auginimo metodą, kuris padės turėti 10 kartų didesnį derlių!

Jei norite išbandyti šį būdą, jums net nereikia daržo: agurkus galite auginti balkone arba verandoje.

Net jei turite daržą, šis metodas jums patiks, nes sutaupys vietos. Kitas privalumas yra tas, kad agurkai reikalaus minimalios priežiūros ir jų nereikės laistyti kiekvieną dieną.





Reikės:

Geriausia rinktis plastikinį kibirą, nes metalas naktį būna per šaltas ir dėl to jame esantis substratas taip pat atvėsta. 

Jei tokiu būdu norite papuošti savo sodą, naudokite gražius naujus kibirus ar gražiai atrodančius plastikinius indus (vazonus gėlėms). 

1. Kibiro apačioje padarykite mažiausiai 10 skylių (jas galite gręžti 8 mm grąžtu), per jas išbėgs vandens perteklius.





2. Piktžoles susmulkinkite į mažesnius gabalėlius ir sudėkite ant kibiro dugno taip, kad jos užimtų maždaug 1/4 tūrio. Kai piktžolės suirs po dirvožemiu, jos išskirs šilumą ir praturtins dirvą humusu bei maistinėmis medžiagomis. 

Galite naudoti bet kokias piktžoles ar nupjautą žolę. 



3. Piktžolių sluoksnį uždenkite 3–5 cm dirvožemio sluoksniu. 





4. Į kibirą įpilkite 2–3 kastuvus smėlio ir 2–3 kastuvus fermentuoto komposto ar mėšlo. 

Tada uždenkite juos 10 cm dirvožemio sluoksniu. Išmaišykite. 

Tokiu būdu gausite storą patręšto dirvožemio sluoksnį. 





5. Pripildykite kibirą dirvožemiu. Iki viršaus turi būti likę maždaug 3 cm. 



6. Tada įdiekite laistymo sistemą, nes karštomis dienomis substratas labai greitai džiūsta. Turite užtikrinti nuolatinę dirvožemio drėgmę, kurią mėgsta agurkai. 

Paimkite 2 litrų plastikinį butelį. Pripildykite jį vandeniu ir sandariai uždarykite, kad į jį nepatektų oro.

Tai leis lengviau adata padaryti mažas skylutes. Kadangi butelis bus pritvirtintas ant kibiro krašto, o sėklos/ daigai sodinami viduryje, skylutės turi būti butelio priekinėje dalyje, nukreiptoje į sėklas/ daigus.





7. Uždarius buteliuką, vanduo vos teka per mažas skylutes. Atidarius buteliuką, patenka oras ir vanduo ima tekėti stipresne srove.





Po skylučių padarymo buteliuką užkaskite 5–6 cm į žemę (skylutės turėtų būti 3 cm žemiau žemės).

Vandens butelis turėtų būti ant kibiro krašto, skylutės nukreiptos į centrą, o dangtis tinkamai uždarytas.

Dirvožemis sugers jam reikalingą kiekį vandens. Norėdami padidinti drėkinimą, tiesiog atsukite butelio dangtelį.





8. Kibiro centre padarykite skylutę, pasodinkite ten agurkų sėklas arba daigus.





9. Vėliau turėsite atlikti procedūras, kurios taikomos ir agurkų auginimui darže (pririšimas, derliaus nuėmimas).

Šis agurkų auginimo būdas labai efektyvus ir patogus. Be to, taip galite suteikti savo daržui unikalumo!

Lengvai rauginti agurkai vos per valandą, nepalieka abejingų

Paprastai visi marinuoti produktai namuose baigiasi atėjus pavasariui, kaip tik parduotuvių lentynose pasirodo įvairi šviežių daržovių gausa. 

Bet kartais net šiltomis dienomis norisi pasigardžiuoti kokiu nors aštriu sūriu užkandžiu. 

Tam idealiai tinka rauginti agurkai. 

Vienas geriausių užkandžių yra traškūs rauginti agurkai. Jų paruošimo būdų yra daugybė, tačiau tas, apie kurį šiandien kalbėsime, nėra plačiai žinomas. 

Pirmiausia kruopščiai nuplaukite agurkus, nupjaustykite galus ir sudėkite daržoves į gilų indą. 

Užpilkite agurkus šaltu virintu vandeniu ir palikite kuriam laikui. 

Tada išpilkite vandenį, įpilkite česnako ir krapų. 

Viską gerai sumaišykite su agurkais ir palikite valandą pastovėti. 

Po valandos galėsite mėgautis lengvai raugintų agurkų skoniu. 

Jei gaminate maistą tik sau ir savo vyrui, galite rauginti ne kilogramą, o tik kelis agurkus, nes juos reikia suvalgyti per keturias dienas. 

Nors užkandžio skonis toks nuostabus, kad nuo jo atsitraukti beveik neįmanoma, todėl geriau gaminti daugiau.