Jau sausio mėnesį daugelis namų palangių virsta pomidorų auginimo vieta. Mūsų vidutinio žemyninio klimato sąlygomis, tai yra natūrali sodininkystės tradicija. Namuose daigai gerai auga, turi tvirtą šaknų sistemą ir suformuoja pirmuosius lapelius. 

Belieka tik pasirinkti tinkamą momentą pomidorams persodinti. 

Šiame straipsnyje aprašysime pagrindines sodinimo sąlygas, reikalingas persodinimui. Ir, žinoma, negalima ignoruoti 2022 metų Mėnulio kalendoriaus. 

Jei su pomidorais elgsitės atsargiai ir atsakingai, tikrai sulauksite gausaus derliaus! 

Patikimiausias ženklas, kad jau laikas tai daryti, yra žemės temperatūra. Išmatuokite ją bent 10 cm gylyje ir ji turėtų siekti bent 15 laipsnių. Mūsų geografinėms platumoms tinka šios rekomendacijos: sodinant į šiltnamį, daigus reikėtų sėti namuose kovo viduryje, o sodinti į šiltnamį gegužės viduryje. Sodinant į žemę lauke, daigus reikėtų sėti balandžio mėnesį, o sodinti – birželio mėnesį. 

Taip pat nesunku atpažinti ženklus, kad sodinukai jau paruošti persodinimui. Stiebai turi būti stiprūs, sodriai žalios spalvos ir su rausvu atspalviu prie šaknų. Jų vidutinis aukštis turėtų būti 30 cm. Idealiu atveju gali susiformuoti pirmasis žiedynas. 

Pasak senovinių tradicijų, per pilnatį ar jaunatį negalima nieko sodinti į atvirą žemę. Geriau rinktis šias datas:

Mūsų protėviai mėnulio pilnėjimą siejo su pasėlių ir visų gyvų būtybių augimu. 

Daugelis sodininkų vis dar laikosi senovinių tradicijų ir metai iš metų džiaugiasi gausiu derliumi. Kokių sąlygų laikotės jūs, kad užaugtų daug sultingų ir saldžių pomidorų? 

Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni ir skanesni nei pirktiniai.

 Parduotuvėse randami pomidorai auginami norint išlaikyti jų gražią spalvą ir ilgą transportavimo laiką, todėl skonio faktorius lieka paskutinėje vietoje.

Dauguma tokių pomidorų yra auginami ne dirvoje, o naudojant dirbtines trąšas, kurios juos paverčia gražiais, bet ne itin skaniais.

Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni mūsų organizmui, kadangi jie turi didesnę likopeno koncentraciją.

Likopenas padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį arterijose ir netgi manoma, kad Viduržemio dieta yra tokia naudinga vien dėl pomidoruose esančio šio pigmento.

Gausybė pomidorų rūšių, dydžių, formų, spalvų ir skonių yra kita nuostabi priežastis, kodėl verta juos auginti namuose.

Panašiai, kaip bulvės, pomidorai gali skirtis, nuo didžiulių primenančių burokus, iki mažyčių ‚vyšninių‘.

Tokia daržovė yra tikras džiaugsmas kiekviename sode.

Pagrindiniai pomidorų terminai

Prieš pradedant auginti, būtina susižinoti pagrindinę informaciją bei terminologiją, kuri padės apsispręsti, ką sodinti.

Standartiniai.

Tai yra pagrindinė pomidorų rūšis, kuri randama kiekvienoje parduotuvėje.

Švelnūs, apvalūs, dažniausiai raudoni arba geltoni.

Didieji raudonieji.

Tai yra nuo Viduržemio jūros kilę pomidorai, dažniausiai naudojami salotose ir sumuštiniuose.

Prieš juos sodinant reikia žinoti, kad jie bręsta ilgiau, todėl nėra tinkami auginti lauke, šaltame klimate.

Slyviniai.

Tradiciniai, itališki pomidorai, naudojami makaronų bei kitokiems padažams gaminti.

Tinkamiausi kepiniams ir šaldymui, bet ne šviežiems patiekalams.

Vyšniniai.

Maži, apvalūs ir su nuostabiu skoniu. Yra tiek raudoni, tiek geltoni.

Auginimo būdai

Vijoklinis auginimas: Tai tipiškai aukšti pomidorai, auginami ant medinio stiebelio, ant kurio išleidžia vieną stiebą su vaisiais.

Šis stiebas išsišakoja į didesnes šakas, kurias reikia pašalinti norint išlaikyti stabilų augimą. Jei atsiradusias šakas paliekate, tai sumažina gaunamo derliaus skaičių.

Krūminis auginimas. Tinkami auginti įvairiose dėžėse, krepšiuose ar kitose tankiose vietose. Šis tipas neturi vieno pagrindinio stiebo, todėl juos gali auginti ir po termine plėvele. Dažniausiai jie auga iki metro ilgio plote. Daržovės gana greit subręsta ir būna mažesnio dydžio.

Žemaūgiai. Itin smulkių pomidorų tipas, dydis maždaug 20 centimetrų. Geriausia auginti mažuose plotuose.

Kur auginti. Pomidorai yra sub-tropinės daržovės, todėl jiems reikalinga saulės šviesa.

Augindami juos palei sodo sieną ar tvorą, suteiksite jiems pakankamai saulės. Tereikia neužmiršti jų pakankamai laistyti.

Jiems taip pat patinka dirva, kuri yra drėgna ir be nuolatinio laistymo.

Dirvos vieta

Pomidorams reikalinga labai derlinga dirva. Jei pomidorams patinka dirva, jie gali užaugti iki 2 metrų aukščio ir suteikti gausybę vaisių.

Kad tai pasiektumėte, patręškite sėjamą dirvą natūraliomis atliekomis.

Pomidorus taip pat galite auginti indeliuose ir specialiuose maišeliuose, tik tada atminkite, kad jiems reikės gausesnės priežiūros. Įsitikinkite, kad indelis gali talpinti 40 litrų vandens, ir nesėkite daugiau nei 2 pomidorų į maišelį.

Tai nėra pats geriausias būdas, bet jei juos ketinate auginti balkone ar mažame miestelio sode, tai neturėtų sukelti jums daug problemų.

Pradėjus sėją, naudokite kuo daugiau organiškų atliekų, naudokite kompostą ir ‚maitinkite‘ pomidorus jūros dumblių trąšomis.

Mikorizės grybai. Pomidorus dera skiepyti su mikorizės grybais.

Tai yra grybai, kurie sukuria simbiotinį ryšį su augalu. Per hifą jie transportuoja vandenį ir mineralus pomidorui, kuris atiduoda šaknyse pagamintą cukrų. Šią trąšą galima įsigyti kaip miltelius arba specialų skaidulinį ‚sausainį‘, kuris įdedamas į sėjimo vietą, prieš įkasant pomidorą. Kada auginti.

Sėti kambaryje yra geriausia nuo vėlaus Vasario iki Kovo vidurio.

Sėkloms pradėti augti reikia, kad komposto temperatūra būtų apie 22 laipsnius Celsijaus.

Daigai turėtų būti laikomi šiltoje vietoje iki vasaros pradžios, kuomet dirvos temperatūra pasieks bent 10 laipsnių šilumos.

Pirmiausia sėklos turėtų būti sėjamos maždaug 2 centimetrų gylyje, komposte, kuris neturi daug maistinių medžiagų, o tik vėliau persodintas į maistingesnį.

Sėjant mėnesiais, kurie nėra itin šilti ir saulėti, yra būtina sukurti reikiamos šiltos ir šviesios aplinkos balansą.

Jei daigai gaus per daug šviesos ir saulės, jie užaugs aukšti, bet nestiprūs. Norėdami to išvengti, parinkite gerai apšviestą vietą, kurioje šiluma nesiektų daugiau nei 10 laipsnių.

Jei auginate juos viduje, naudokite specialią, augimą skatinančią, lempą.

Pomidorai, kurie auginami indeliuose, privalo būti atskirti vienas nuo kito, kad jų lapai nesiliestų. Taip išvengsite pailgų, nestiprių vaisių, kurie susidaro dėl nepakankamos augimo erdvės.

Verta atkreipti dėmesį į kompostą ir neužmiršti jo laistyti, kitaip pomidorai nusilps.

Persodinimas

Paprastai pomidorai sėjami į indelius, tačiau juos būtina persodinti, kai užauga maždaug iki 15 centimetrų, svarbu kad šaknys dar nebūtų pernelyg išsikerojusios. Jei pomidorai augo viduje ir jūs juos ketinate persodinti į lauką, tai prieš persodinant juos reikėtų tam tinkamai paruošti.

Paruošimas vyksta taip: dienos metu juos reikėtų išnešti į lauką, o nakčiai parsinešti į vidų.

Taip juos prie lauko temperatūros pratinti bent savaitę ar dvi, kiekvieną dieną ilginant pomidorų buvimo lauke laiką iki tol šalnos grėsmės nebebus.

Iškaskite duobutes maždaug 45 centimetrų atstumu viena nuo kitos, duobutė turi būti apie 5 centimetrų gilesnė, negu indelyje, kad sodinuką būtų galima apgaubti naujomis žemėmis. Jei auginate aukštaūgius ar vijoklinius pomidorus, tuomet jums reikės pasirūpinti jų atrama.

Pats lengviausias būdas juos pririšti prie šiltnamio konstrukcijų arba prie šalia pomidoro įbesto pagaliuko.

Išimkite pomidoro daigą iš indelio, stenkitės nejudinti šaknų.

Padėkite į išraustą skylę ir pripildykite vandeniu.

Sėdami daigus, turite atsižvelgti į tai, kad duobės turi būti gilios, nes kitaip nesusiformuos daugiau pomidoro šaknų.

Tinkamai laistykite.

Pailgų sodinukų persodinimas

Jei jūsų daigai tapo per daug paliegę ir aukšti, tai galite pataisyti tiesiog juos giliau įsodinant.

Pomidorų stiebai sugeba išleisti šaknis ir iš užsodinto stiebo ir sukurti didesne šaknų sistemą. Rūpinimasis pomidorų sėkla.

Jei auginate vijokliniu būdu, tuomet jums reikės nukirpti (ar nugnybti) bet kokius ūglius šonuose.

Jie išauga iš pagrindinio stiebo ir kol dar yra maži, juos galima tiesiog nuskinti rankomis, bet paaugusius reikia jau nukarpyti sodo žirklėmis ar peiliu. Jei dar nesate patyręs sodininkas, tai gali būti sunku pastebėti ir net galite sumaišyti tai su naujos kekės rezginiu.

Norėdami įsitikinti ar tai yra lapų atauga, palikite jį augti kelioms dienoms. Jei pamatysite lapelių augimą, tuomet jį pašalinkite.

Jei vasaros metu vaisius dar neprigijo, tuomet švelniai papurenkite dirvą, kad greičiau pasklistų žiedadulkės. Jei auginate šiltnamyje, gerai jį vėdinkite, kad neprisiveistų kenkėjų.

Augalo genėjimas

Norėdami greičiau sunokinti vaisius, reikia apgenėti augalą.

Tai daroma pašalinus stiebe esančias, nereikalingas viršūnėles. Auginant lauke, užtenka ir 4 ar 5 vaisiaus kekių, bet šaltuosiuose sezonuose užtenka ir 3.

Naudojant specialias plėveles, galite palikti ir 7 ar 8, žinoma, atsižvelkite į šaltąjį sezoną, tuomet skaičių mažinkite. Laistymas.

Daugiausia laistykite sodinimo metu, o po to mažinkite.

Kol daigas gyja, laistykite apie 12 litrų per savaitę.

Norėdami geresnio skonio, galite leisti dirvai išdžiūti, o tik tada vėl laistyti, bet žinokite, kad tai gali sukelti vaisiaus persprogimą.

Maitinimas

Kai daigas jau įsitvirtino į žemę, kas savaitę, maitinkite taukės skystomis trąšomis ar jūros dumblių toniku. Pomidorai turi dvejopas šaknis, giliąsias, vandeniui transportuoti ir negiliąsias, kuriomis jie maitinasi.

Geriausia pomidorus maitinti užpilant pasirinktas trąšas aplink augalą. Pomidorų Problemos.

Dažniausias pomidorų priešas, tai ne kenkėjai ar kokios ligos, bet šaltas ir lietingas klimatas.

Dėmėti lapai, violetinės ar net rožinės gyslos matomos ant lapų yra dažnas maistingųjų medžiagų trūkumo, ar per šalto oro požymis. Jei augalui yra per šalta, šaknys nesugeba įsisavinti visų maistingųjų medžiagų.

Dėl to gali ir pajuodėti vaisiaus apačia.

Vaisiaus persprogimas

Gana dažna problema, kuri kyla nuo per gausaus liejimo.

Tereikia reguliariai laistyti ir tai išnyks. Kalcio trūkumas ir juodėjimas. Kai vaisius neturi pakankamai kalcio, jo apačia pradeda juodėti.

Ši problema gali kilti nuo per mažo laistymo.

Kaip ir ankščiau minėta, pradėjus reguliariau laistyti, problema turi išsispręsti.

Magnio trūkumas. Jei lapai pradėjo geltonuoti o gyslos lieka žalios, tai reiškia magnio nepakankamumą vaisiuje.

Naudokite magnio kalkamedį pašalinti problemai.

Kenkėjai ir ligos

Pagrindinis kenkėjas tai yra baltasparnis vabzdys. Šie vabzdžiai deda kiaušinėlius po lapais, kuriais minta, ir palieka ipšnias išskyras, kurios pritraukia kitas ligas.

Tik pamačius kiaušinėlius, nupurkškite juos vandeniu.

Pomidorų maras. Jį sukelia grybas Phytophthora infestans. Šio maro simptomai yra parudavę lapai, kurie per kurį laiką didėją. Jei jis nėra gydomas, vaisius pradeda ruduoti ir supūva. Amalas ir amaras.

Norėdami sunaikinti amalus ir amarus, pasodinkite šalia medetkų. Jos pritraukia boružėles, kurios minta įvardintais kenkėjais.

Žinoma, dar galite tiesiog purkšti augalus vandeniu ir taip nuvalyti kenkėjus. Jei ir tai nepadeda, naudokite cheminius preparatus.

Paprastoji mozaika. Tai yra virusas, kuris pirmiausia nudažo lapus geltonai, tada bronzine spalva, o po to, ji tampa nebeaiški.

Tai yra itin užkrečiamas virusas, kuri augalams gali pernešti net žmonės.

Derliaus nurinkimas

Nurinkite derlių, kai vaisiai bus sunokę, tai suprasite iš spalvos ir dydžio.

Valgykite iškart. Vos nuėmę derlių, augalas pradės megzti naujus vaisius. Spalį ar Lapkritį, gali prasidėti šalčiai, todėl būtina nurinkti derlių ir juos nokinti viduje. 

Atsižvelgiant į rūšį, galima juos uždengti specialia plėvele ir toliau auginti lauke. 

Laikymas. Prieš laikant juos viduje, būtina nuplauti ir nudžiovinti vaisius. Jei planuojate laikyti savaite, dubuo, palangė ar net spintelė yra geras pasirinkimas, bet jei norite ilgiau, laikykite erdvėje su žemesne temperatūra. 

Nepatartina laikyti šaldytuve, kadangi, taip pomidorai gali netekti skonio ir suminkštėti. 

Naminiai pomidorai turėtų išsilaikyti ilgiau, ant jūsų virtuvės stalo, nei nupirkti parduotuvėje, nors jie yra kelių dienų senumo.

Kiekvienas sodininkas ar daržininkas turi savo receptus, kaip geriau prižiūrėti ūkį.

Daugumos jų panašūs, tačiau laišką atsiuntęs alytiškis pasidžiaugė surinkęs patarimų iš skirtingų šaltinių ir jais nori pasidalinti su kitais bendraminčiais. Jo atrastos trąšos – visos virtuvės.

Druska

Dar iki pumpurų išsiskleidimo vaismedžiai apipurškiami stipriu druskos tirpalu.

Tai – profilaktinė grybelinių susirgimų priemonė. Pusė stiklinės druskos ištirpinama 1 kibire vandens.

Šiuo tirpalu kartą per sezoną palaistomi valgomieji svogūnai. Tai – puikus kovos būdas prieš miltligę ir svogūninę musę.

Druskos tirpalu patariama palepinti ir burokėlius.



Tai atliekama du kartus: atsiradus 4–5 tikriesiems lapams ir iki derliaus nuėmimo.

Tirpalo receptas labai paprastas: 100 gr. druskos ištirpinama 10 ltr. vandens.

Soda

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį daržą be valgomosios sodos.

Atrodo, kad ji padeda visur ir visada. Jei auginate vynuoges, tai nokstant jų uogoms, nepamirškite kekių apipurkšti sodos tirpalu: 75 gr. valgomosios sodos 10 ltr. vandens.

Tokia procedūra apsaugos jas nuo pilkojo pelėsio ir padidins uogų cukraus kiekį.



Tokiu pačiu tirpalu galima apipurkšti visus vaismedžius.

Tai – patikima kovos priemonė su lapus griaužiančiais vikšrrais. Valgomoji soda – viena veiksmingiausių priemonių prieš miltligę. Arbatinis šaukštelis sodos ištirpinamas 1 ltr. vandens ir šiuo tirpalu profilaktiškai apipurškiami agurkai.

Agrastai ir serbentai apdorojami kompleksine priemone: 1 valgomasis šaukštas sodos, 1 aspirino tabletė, 1 arbatinis šaukštelis indų plovimo priemonės ar skysto muilo, 1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus – visa tai 4,5 ltr. vandens.

Valgomosios sodos tirpalu – 1 valgomasis šaukštas 10 ltr. vandens – laistomi agurkai, siekiant užkirsti kelią priešlaikiniam lapų pageltonavimui.

Nuo vikšrų daugelis sodininkų ginasi valgomąja soda apibarstydami kopūstų lapus.

Be to, valgomojo soda – sudėtinė dalis kompleksinio antpilo, kuriame iki sodinimo mirkomos sėklos.

Garstyčių milteliai

Kadangi jų nemėgsta daugybė daržo kenkėjų, neprošal sukaupti „solidžias“ atsargas. Garstyčių milteliai rekomenduojami tiems daržininkams mėgėjams, kurie „priešiškai“ nusiteikę pesticidų atžvilgiu ir jiems priimtinos tik organinės daržovės ir vaisiai.



Garstyčių milteliai padeda kovoti su šliužais. Milteliai išbarstomi tarp augalų, atsiradus pirmiesiems šio kenkėjo požymiams: ant kopūstų, pipirų ir t.t.

Garstyčių milteliai įeina į sudėtį antpilo, kurio paskirtis – kova prieš kopūstų amarus.

Garstyčių miltelių antpilas padeda kovoti prieš ugniukus, liemenpilvius, blakes, amarus ir kitus lapus griaužiančius vikšrus.

Antpilo receptas: 100 gr. garstyčių miltelių užpilama 10 ltr. vandens ir palaikoma dvi dienas.

Po to perkošiama ir atskiedžiama vandeniu 50:50 santykiu.

Į kiekvieną kibirą pridedama po 40 gr. muilo, kad antpilas geriau „priliptų“.

Šiuo antpilu obelis patariama apipurkšti praėjus 14–15 dienų po žydėjimo, o uogų krūmus – vasaros pradžioje.

Kefyras ir išrūgos

Kefyras ir kiti rūgštaus pieno produktai vartojami profilaktikos tikslais ir kovai su grybelinių ligų sukėlėjais.

Rūgštaus pieno bakterijos ir grybeliai „nuslopina“ konkurentus, bet augalams nepadaro žalos. Kefyru apipurškiami agurkų lapai, siekianti sustabdyti jų pageltonavimą.



Tuo tikslu 2 ltr. kefyro ištirpinami 1 kib ire vandens. Kefyras padeda išnaikinti ant serbentų miltligę.

Pomidorus taip pat patartina apipurkšti šiuo tirpalu: pusė litro kefyro, 1 stiklinė „Pepsi“ ar „Coca-Cola“ – 10 ltr. vandens.

Nuo pirmųjų liepos dienų išaugę pomidorai apipurškiami kefyro tirpalu, pusiau atskiedus su vandeniu.

1 ltr. kefyro, išmaišytas 1 kibire vandens, – puiki pomidorų daigų ir išaugusių augalų „maitinimo“ priemonė.

Visuose minėtuose receptuose kefyras gali būti pakeistas išrūgomis.

Mielės



Mielės – puiki, augalų augimą skatinanti priemonė. 

Jos turtingos maistingosiomis medžiagomis, pagerina dirvožemio mikloflorą, nuslopina daugelį ligas sukeliančių mikroorganizmų vystymąsi.

Daugelis mano, kad agurkus reikia tręšti tik juo sodinant, bet taip nėra. 

Vos tik agurkai yra pasodinami, pradeda augti agurkų ūsai, tad geriausia vėl patręšti žemę. 

Viena moteris teigė, kad vos pasodinusi agurkus, iškart pradeda ruošti trąšas, kuriomis vėliau ir tręšia žemę. 

Praėjusiais metais jos derlius buvo toks gausus, kad ji dalino agurkus kaimynams. 

Trąšas labai lengva paruošti ir jos yra pigios. Visą pavasarį moteris renka juodos duonos plutelę, galų gale vasarą būna sukaupusi maždaug du trečdalius 10 litrų kibiro. 

Jei neturite dabar senos duonos plutelės ar jos nepakanka, naudokite šviežios duonos plutą. 

Be to, galima naudoti tik tamsią duoną. 

Užpilkite plutą nusistovėjusiu vandeniu, uždenkite dangčiu ir palikite savaitei pastovėti.

Į mišinį įlašinkite kelis lašus jodo ir filtruokite. 

Mišinį praskieskite vandeniu 1:3 ir laistykite agurkus. 

Tokiu būdu rekomenduojama laistyti kartą per savaitę. 

Jodas padės agurkams kovoti su ligomis ir kenkėjais, duonos užpilas padidins dirvožemio derlingumą ir pritrauks sliekus. 

Be to, šios trąšos padės agurkams geriau įsisavinti maistines medžiagas ir yra natūralios ir ekologiškos. 

Jei neturite savaitės laiko duonos laikymui, galite išbandyti greitesnius metodus. 

Mirkykite juodos duonos kepalą 10 litrų šilto vandens, supilkite 5 pakuotes gyvų mielių (pakuotė – 100 g) ir 500 gramų maltos žolės, leiskite mišiniui pastovėti 2 dienas ir pradėkite laistyti. 

Laistymo norma jaunam augalui yra 0,5 litro, o suaugusiam – 2 litrai. 

Kitas metodas – 10 pakuočių gyvų mielių ištirpinkite 5 litruose šilto vandens ir palikite 2 dienoms pastovėti. 

Kai laistysite, praskieskite mišinį vandeniu santykiu 1:10. 

Taip pat galite 10 litrų kibire ištirpinti 2 šaukštelius sausų mielių. 

Po to įpilkite 2 šaukštus cukraus ir 2 valandas laikykite tamsioje šiltoje vietoje. 

Tręškite agurkus praskiedę mišinį vandeniu santykiu 1:5. 

Dar vienas puikus būdas, tai supilti šiltą vandenį į 3 litrų stiklainį, įpilti pusę stiklinės granuliuoto cukraus ir ištirpinti mišinyje 10 pakelių gyvų mielių. 

Savaitę laikykite šį mišinį tamsioje vietoje. Tręškite praskiedę vandeniu santykiu 1:10. 

Mielių trąšos padeda daugintis naudingiems mikroorganizmams ir prisotina dirvą azotu. 

Augalai gauna vitaminus ir mineralus, esančius mielėse. Atkreipkite dėmesį į tai, kad nerekomenduojama naudoti šių trąšų daugiau nei 5 kartus per sezoną. 

Dažniausiai tokį tręšimo būdą žmonės naudoja 3 kartus: 10 dienų po agurkų daigų pasodinimo, po to, kai ant agurkų pasirodo daugiau nei 6 žiedai ir kai nuimamas pirmasis derlius. 

Tam, kad jūsų daržas atneštų kokybišką bei gausų derlių, būtina teisingai juo pasirūpinti.

Šį kartą papasakosime, kaip teisingai reikia tręšti agurkus, ypač jeigu jūs auginate juos atvirame grunte.

Daugybe sodininkų vis dažniau atsisako chemijos darže, nes norisi valgyti sveiką ir ekologiškai švarią produkciją.



Tad vietoje mineralinių trąšų dabar galite naudoti natūralias trąšas.

Tręšimas mielėmis

Jas naudoti galima praktiškai visoms sodo kultūroms, bet geriausiai į mieles atsiliepia būtent agurkai. Jas galite naudoti ir šiltnamyje, ir atvirame grunte.

Egzistuoja keli mielinių trąšų receptai, visi jie yra vienodai geri, kokį išsirinkti, spręsti tik jums.

Sausos mielės su cukrumi: 10–12 gramų sausų mielių pakelį ištirpiname 5 litruose šilto vandens, įberiame pusę stiklinės cukraus ir paliekame 5–7 dienas šiltoje vietoje, kad mišinys pradėtų fermentuotis.



Kaip naudoti: Viena stiklinė mišinio kibirui vandens. Išeigos norma – vienas litras krūmui.

Tręšimo mielėmis taisyklės. Per vasarą privalu atlikti 2–3 tręšimus.

Pirmasis – kai pas sėjinukus pasirodo antras lapelis.

Tai stimuliuoja aktyvų augalų vystymąsi.

Antras turėtų būti dar žydėjimo pradžioje, kad stimuliuotume užuomazgas.



Trečiasis – po pirmosios vaisių bangos, kad krūmai pasisemtų jėgų naujai derliaus porcijai.

Mielių koncentratus saugoti galite ne ilgiau 3 dienų – po to jie praranda savybes.

Laistyti agurkus mielėmis geriausia yra vakare, šiltu oru.

Tręšimas soda

Tai dar viena labai populiari liaudiška priemonė, kurią neteisingai naudojant, galima pakenkti jūsų agurkams.


Trąšoms tirpalas ruošiamas taip:

Trys valgomieji šaukštai sodos vienam kibirui vandens.

 Išeigos norma – 1 litras krūmui. 

Augalus laistyti soda geriau yra vakare arba anksti ryte, kol nėra svilinančios saulės. 

Tokie tręšimai yra daromi 2 kartus per sezoną. Pirmasis – praėjus dviems savaitėms nuo sodinukų pasodinimo į gruntą. 

Antras – praėjus dviems savaitėms po pirmojo. 

Dažniau tręšti soda negalima, todėl kad natris, kuris įeina į jos sudėtį, kaupiasi dirvoje bei ima alinti augalus.

Šiandien norime jums atskleisti puikų agurkų sodinimo ir auginimo metodą, kuris padės turėti 10 kartų didesnį derlių!

Jei norite išbandyti šį būdą, jums net nereikia daržo: agurkus galite auginti balkone arba verandoje.

Net jei turite daržą, šis metodas jums patiks, nes sutaupys vietos. Kitas privalumas yra tas, kad agurkai reikalaus minimalios priežiūros ir jų nereikės laistyti kiekvieną dieną.





Reikės:

Geriausia rinktis plastikinį kibirą, nes metalas naktį būna per šaltas ir dėl to jame esantis substratas taip pat atvėsta. 

Jei tokiu būdu norite papuošti savo sodą, naudokite gražius naujus kibirus ar gražiai atrodančius plastikinius indus (vazonus gėlėms). 

1. Kibiro apačioje padarykite mažiausiai 10 skylių (jas galite gręžti 8 mm grąžtu), per jas išbėgs vandens perteklius.





2. Piktžoles susmulkinkite į mažesnius gabalėlius ir sudėkite ant kibiro dugno taip, kad jos užimtų maždaug 1/4 tūrio. Kai piktžolės suirs po dirvožemiu, jos išskirs šilumą ir praturtins dirvą humusu bei maistinėmis medžiagomis. 

Galite naudoti bet kokias piktžoles ar nupjautą žolę. 





3. Piktžolių sluoksnį uždenkite 3–5 cm dirvožemio sluoksniu. 





4. Į kibirą įpilkite 2–3 kastuvus smėlio ir 2–3 kastuvus fermentuoto komposto ar mėšlo. 

Tada uždenkite juos 10 cm dirvožemio sluoksniu. Išmaišykite. 

Tokiu būdu gausite storą patręšto dirvožemio sluoksnį. 





5. Pripildykite kibirą dirvožemiu. Iki viršaus turi būti likę maždaug 3 cm. 





6. Tada įdiekite laistymo sistemą, nes karštomis dienomis substratas labai greitai džiūsta. Turite užtikrinti nuolatinę dirvožemio drėgmę, kurią mėgsta agurkai. 

Paimkite 2 litrų plastikinį butelį. Pripildykite jį vandeniu ir sandariai uždarykite, kad į jį nepatektų oro.

Tai leis lengviau adata padaryti mažas skylutes. Kadangi butelis bus pritvirtintas ant kibiro krašto, o sėklos/ daigai sodinami viduryje, skylutės turi būti butelio priekinėje dalyje, nukreiptoje į sėklas/ daigus.





7. Uždarius buteliuką, vanduo vos teka per mažas skylutes. Atidarius buteliuką, patenka oras ir vanduo ima tekėti stipresne srove.





Po skylučių padarymo buteliuką užkaskite 5–6 cm į žemę (skylutės turėtų būti 3 cm žemiau žemės).

Vandens butelis turėtų būti ant kibiro krašto, skylutės nukreiptos į centrą, o dangtis tinkamai uždarytas.

Dirvožemis sugers jam reikalingą kiekį vandens. Norėdami padidinti drėkinimą, tiesiog atsukite butelio dangtelį.





8. Kibiro centre padarykite skylutę, pasodinkite ten agurkų sėklas arba daigus.





9. Vėliau turėsite atlikti procedūras, kurios taikomos ir agurkų auginimui darže (pririšimas, derliaus nuėmimas).

Šis agurkų auginimo būdas labai efektyvus ir patogus. Be to, taip galite suteikti savo daržui unikalumo!

Lengvai rauginti agurkai vos per valandą, nepalieka abejingų

Paprastai visi marinuoti produktai namuose baigiasi atėjus pavasariui, kaip tik parduotuvių lentynose pasirodo įvairi šviežių daržovių gausa. 

Bet kartais net šiltomis dienomis norisi pasigardžiuoti kokiu nors aštriu sūriu užkandžiu. 

Tam idealiai tinka rauginti agurkai. 

Vienas geriausių užkandžių yra traškūs rauginti agurkai. Jų paruošimo būdų yra daugybė, tačiau tas, apie kurį šiandien kalbėsime, nėra plačiai žinomas. 

Pirmiausia kruopščiai nuplaukite agurkus, nupjaustykite galus ir sudėkite daržoves į gilų indą. 

Užpilkite agurkus šaltu virintu vandeniu ir palikite kuriam laikui. 

Tada išpilkite vandenį, įpilkite česnako ir krapų. 

Viską gerai sumaišykite su agurkais ir palikite valandą pastovėti. 

Po valandos galėsite mėgautis lengvai raugintų agurkų skoniu. 

Jei gaminate maistą tik sau ir savo vyrui, galite rauginti ne kilogramą, o tik kelis agurkus, nes juos reikia suvalgyti per keturias dienas. 

Nors užkandžio skonis toks nuostabus, kad nuo jo atsitraukti beveik neįmanoma, todėl geriau gaminti daugiau. 

Norite turėti išskirtinį sodą, tačiau negalite juo rūpintis kiekvieną dieną? Pristatome keletą puikių idėjų, kurias galėsite pritaikyti savo sode ir taip sutaupysite laiko. 

Sumaišykite kelias česnako skilteles, 1 svogūną, 3 kiaušinių lukštus ir 0,5 muilo. Visus ingridientus sudėkite į marlę ir surišę dėkite į kibirą vandens. Skystį galite naudoti kaip repelentą nuo laukinių gyvūnų (purkškite mišinio aplink tvorą, medžius). 

Sodindami sodinukus, į duobutę įdėkite šaukštą Epsom druskos, uždenkite plonu dirvos sluoksniu ir sodinkite daigus kaip įprasta.

Tai lengviausias būdas sodinukų šaknims gauti magnio. Tada jūsų pasodinti augalai greitai augs, jo šaknys stiprės.

Jei norite džiaugtis gražiais gėlių žiedais, galite dirvoje, kurioje auginate gėles, pridėti kavos tirščių. Leiskite kavos tirščiams gerai išdžiūti ir naudokite juos visiems augalams, kurie mėgsta rūgštesnį dirvožemį. 

Keletas idėjų: 

1. 

2. 

3. 

4. 

5. 

1. 

2. 

3. 

1. 

2. 

1. 

2. 

1. 

2. 

1. 

1. 

2. 

3. 

4. 

1. 

2. 

3. 

4. 

1. 

1. 

2. 

3. 

1. 

2. 

1. 

2. 

3. 

4. 

1.