Su chemija - paprasčiau

Tokių stebuklų, kad sodas, daržas ar gėlynai vešėtų be žmogaus pagalbos - nebūna. 

Augalus užklumpa įvairios ligos ir kenkėjai, todėl šeimininko rūpestis - jiems padėti. Augalų apsaugai bei gydymui galima naudoti įvairius cheminius preparatus, tačiau panašių rezultatų galima sulaukti ir be jų, vien natūraliomis priemonėmis. 

Pastaroji išeitis priimtiniausia žmonėms, norintiems gyventi ekologiškoje aplinkoje ir maitintis kuo sveikiau. Mažeikių rajone gyvenanti Neringa Matulionienė darže pluša, nes nori žinoti, kuo maitina savo šeimą. Su vyru du vaikus auginanti moteris sako, kad derliaus rekordų siekti neketina, daržoves augina tik savo poreikiams, o ne pardavimui. 

Todėl Matulioniai sąmoningai atsisakė savo augalams naudoti bet kokius cheminius preparatus. "Aišku, būtų daug paprasčiau nuėjus į parduotuvę nusipirkti kokių chemikalų, nei terliotis gaminant augalinius raugalus. 

Tačiau natūralios priemonės mažiau kenkia ir aplinkai, ir pačiam žemdirbiui", - sako mažeikiškė. Moters teigimu, chemikalai gal ir greičiau duoda norimą efektą, tačiau neretai sunaikina ne tik kenkėjus, bet visa, kas gyva - tarp jų ir augalų pagalbininkus. 

Aišku, didelį daržą natūraliomis priemonėmis apsaugoti būtų sudėtinga ir užimtų pernelyg daug laiko, tačiau keletą arų tokiu būdu prižiūrėti įmanoma. Koloradus vilioja jauku Vadybininke dirbanti N.Matulionienė jokių su žemės ūkiu susijusiu mokslų nebaigė, tačiau per beveik dešimtmetį daržininkavimo sukaupė nemažai praktinių žinių. 

Jos žinių bagaže - ir kaimo močiučių patarimai, ir informacija iš interneto. 

Pavyzdžiui, saugodama bulves nuo kolorado, daržininkė taiko net kelis būdus. Pirmiausia pavasarį, kai pasodintų bulvių daigai dar neišlindę iš žemės, ji toje daržo vietoje primėto perpjautų pusiau bulvių. Jas moteris palieka per naktį, o anksti rytą surenka ir sunaikina kolorado vabalus, priviliotus bulvių kvapo. 

Kai bulvės apdžiūsta, pjūvio vietą atnaujina arba papjausto naujų. Jau sudygusias bulves N.Matulionienė nuolatos mulčiuoja žole. Moteris pastebėjo, kad šiemet kolorado vabalai pirmiausia užpuolė tas bulves, kurias pradėjo mulčiuoti vėliausiai, nes buvo pristigusi nupjautos žolės. 

Tačiau nuolatos kruopščiai išrinkdama ir sunaikindama jau įsitaisiusias ant bulvių lapų kolorado lervas, mažeikiškė tikisi sulaukti neblogo derliaus per bulviakasį. 

Baldakimas kopūstams Nuo vikšrų, ėdančių kopūstus bei kalafiorus, moteris ginasi augindama juos po daržo plėvele, užtempusi ją ant lankų. Tokiu būdu drugiai - kopūstiniai baltukai - ant jų neprideda kiaušinių, iš kurių išsirita šie ėdrūnai. Pasak N.Matulionienės, po daržo plėvele tinka auginti ir morkas, norint jas apsaugoti nuo morkinių muselių. Kitas būdas išauginti jas sveikas - sėti lysvėje maišant su svogūnais. 

Pasirodo, morkinėms muselėms nepatinka svogūnų kvapas, o pastarųjų dėl morkų artimos kaiminystės nepuola svogūninės muselės. mažeikiškė pastebėjo, kad augalams iš tiesų naudinga įvairovė, kai jie auginami mišriai. Todėl ji stengiasi tarp daržovių įterpti ir vaistažolių, medingų ar prieskoninių augalų. Todėl moters darže pamatysi vaistinių ramunių ir medetkų, šalavijų ir bazilikų. Ypač garbingą vietą jos sklype užima serenčiai. Šių nuo seno Lietuvoje auginamų gėlių sodybos šeimininkė prisodina ne tik gėlyne, bet ir darže bei šiltnamyje. 

Serenčiai turi dezinfekuojančių galių, N.Matulionienė tiki, kad jie valo dirvą, saugo augalus nuo ligų. Rudenį juos galima tiesiog užkasti į žemę. Laisto žolių mirkalu Parduotuvėje pirktų trąšų mažeikiškė savo daržui nenaudoja. Ji verčiau užsiraugia žolių raugo. Ypač daug naudingų medžiagų yra dilgėlėse, asiūkliuose, bitkrėslėse. "Tačiau jei jų nėra, tiks ir paprasčiausios balandos ar žliūgės", - sako N.Matulionienė. 

Moteris jų stiebų į plastikinę statinę prideda negailėdama, jei turi, įberia bent kastuvą arklių ar karvių mėšlo ir užpila vandeniu. Vis pamaišydama raugina apie savaitę. 

Po to maždaug pusę litro šio koncentrato šliūkšteli į kibirą vandens laistydama daržo augalus. 

Ypač toks kokteilis patinka agurkams, sužaliuoja apskurdusios gėlės. 

Įvairiomis augalų ištraukomis ar užpilais N.Matulionienė ginasi ir nuo kenkėjų ar ligų, naudoja jų profilaktikai. Pavyzdžiui, didžiosios varnalėšos užpilas saugo nuo lapus graužiančių vikšrų ridikėlius, ridikus, kopūstus. 

Į trečdalį kibiro pridėjus smulkintų varnalėšos lapų, reikia užpilti 10 litrų vandens, palaikius 3 paras nukošti ir purkšti ant daržovių lapų. 

Purškiant atskiesta dilgėlių ištrauka galima atsikratyti amarų. Nuo šių kenkėjų bei erkučių, grybinių ligų padeda ir česnakų ar svogūnų ištrauka. 

Tiesa, N.Matulionienė perspėja, kad ja nereikėtų purkšti nokstančių uogų, nes liks nemalonus kvapas. 

Tokį tirpalą galima pasidaryti iš 75 gramų smulkintų svogūnų ar česnakų, užpiltų 10 litrų vandens ir palaikytų maždaug parą. 

Kiekvienas metais amarų atakų savo sodyboje sulaukianti mažeikiškė sako, kad svarbu atsikratyti ne tik jais, bet ir neatskiriamomis jų draugėmis skruzdėmis. 

Juk būtent jos perneša amarus į naujas vietas, stato joms slėptuves ir gina nuo priešų. 

Taip skruzdės elgiasi ne tik su amarais, bet ir kitais saldžias išskyras skleidžiančiais kenkėjais - vaismedžius puolančias blakutes, skydamarius, baltasparnius. Kad skruzdėlės į vaismedžius neprineštų amarų, jų kamienus galima apvynioti lipnia juosta (lipnia puse į viršų), ištepti klijais, skirtais graužikams gaudyti. 

Tuo pačiu reikia naikinti ir amarus. Be jau minėtų česnakų, dilgėlių tirpalų, tinka ir dažnas augalų, pavyzdžiui, rožių, purškimas pamuilėmis.

Pagalvojus apie alkoholinį gėrimą, dažniausiai įsivaizduojame degtinę. 

Verta atkreipti dėmesį sodininkams, ypač tiems, kurie mėgsta auginti rožes. 

Nepaisant šių gėlių grožio ir spalvų įvairovės, jie gali būti labai lepūs. Jei krūmas pradėjo šilti, neskubėkite jo pasmerkti. Pabandykite naudoti degtinę. 

Atskieskite 1 stiklinę alkoholinio gėrimo su vandens kibiru ir užpilkite šį mišinį.

Gėlės bus dar vešlesnės nei anksčiau. 

Be to, degtinė yra puiki priemonė kovoti su amarais. 

Šie kenkėjai gali perduoti pavojingus virusus ir tiesiogine prasme sunaikinti jūsų augalus. 

Sodininkų parduotuvėse galite rasti įvairių priemonių, kurios padeda kovoti su amarais, bet ne visi nori naudoti stiprius nuodus savo soduose. 

Be to, tokių medžiagų toksiški elementai neigiamai veikia ne tik kenksmingus, bet ir naudingus vabzdžius. 

Augalams purkšti tinka degtinė ar spiritas. 

Augalai apdorojami vakare. 

Saulėlydžio metu vabzdžiai yra mažiau mobilūs. 

Be to, intensyvi šviesa gali sudeginti lapus. 

Lapus svarbu apipurkšti iš abiejų pusių. 

Jums reikės 20 gramų muilo 1 litrui drungno vandens. 

Muilas turi būti ištirpintas skystyje, o po to supilkite degtinę, priklausomai nuo to, ką apdorosite: 

medžius ir vaisinius augalus 300 ml degtinės 

dekoratyviniams krūmams, daržovėms ir uogoms 100 ml degtinės. 

Amarai yra laikomas vienu iš kenksmingiausių sodų kenkėjų. 

Su jais kovoti labai sunku, nes šis kenkėjas dauginasi nuostabiu greičiu. 

Tik viena patelė per mėnesį užaugina iki kelių šimtų tūkstančių individų. 

Visur paplitęs parazitas greitai susilpnina jaunus augalus, išsiurbdamas jų ląstelių sultis. 

Tuo pačiu metu jis išskiria nuodus, dėl kurių lapai garbanojasi, deformuojasi ir žūva. 4

Amarai taip pat gali užkrėsti augalus kenksmingais virusais, kurie gali padaryti didelę žalą ir mirti. 

Įvairios amarų rūšys kenkia daržovių, vaisių, uogų ir gėlių pasėliams. 

Dažnai sodininkai nežino, kaip išgydyti jau sergančius augalus ir neapnuodyti pasėlių insekticidais. 

Paruošėme platų liaudiškų kovos su amarais metodų pasirinkimą. 

Augalai, natūralūs priešai, užpilai, nuovirai ir purškimas: kovojant dėl ​​pasėlių, visi metodai yra geri. 

Beržo degutas turi stiprų specifinį kvapą ir yra puikus vaistas nuo įvairių kenkėjų, esančių soduose ir daržovėse: amarų, kopūstų musių, obuolių kandžių, skruzdėlių. 

Šis įrankis negali sunaikinti kenkėjų ir veikia repelento principu. 

Koncentruotas aromatas atbaido vabzdžius ir nuplauna juos. 

Dėl to jie stengiasi kuo greičiau palikti augalą. 

Šio metodo trūkumas yra trumpalaikis poveikis, kurį gali pratęsti muilo tirpalo ar pelenų pridėjimą. 

Naudoti beržo degutą nuo amarų yra labai paprasta, jums tiesiog reikia mokėti tinkamai paruošti tirpalą. 

Sutarkuokite muilą rupia tarka. 

Praskieskite degutą ir muilą 10 litrų vandens. 

Kruopščiai sumaišykite tirpalą ir naudokite purkštuvu purkšdami užkrėstus augalus. Geriau tai daryti vakaro valandomis. 

Plovimas ir purškimas muilu – pats paprasčiausias kovos su amarais būdas. Tai nereikalauja specialių išlaidų, nes kiekvienuose namuose yra buitinio muilo.

Praskieskite 300 gramų skalbinių muilo 10 litrų vandens. 

Kietą muilą galite pakeisti skysčiu, tada jums reikia tik 125 mililitrų 10 litrų vandens. 

100 gramų deguto muilo praskiedžiama 10 litrų vandens. 

Praskieskite 250 gramų pelenų 10 litrų vandens. Tirpalą virkite 30 minučių, prieš purškdami įpilkite 40 gramų skalbinių muilo. 

Kad nesukeltumėte nudegimų augalams, prieš pirmąjį naudojimą patikrinkite paruoštą užpilą ribotame plote ir tik tada įsitikinę, kad produktas veiksmingas, apdorokite visą plotą. 

Smulkiai supjaustykite 30 gramų svogūnų. 5 valandas supilkite į litrą vandens. Galite pridėti ir lukštus. 

Užpilkite 200 gramų susmulkintų česnakų litru vandens. Prieš tepdami, praskieskite 25 mililitrus infuzijos 10 litrų vandens. 

Užpilkite 100 gramų vaistinių ramunėlių žiedynų litru vandens. Purškite augalus šiuo tirpalu: 1 dalis infuzijos, 3 dalys vandens ir 4 gramai muilo litre. 

Pusė kibiro susmulkintų augalų su gėlėmis užpilkite vandeniu ir palaukite 2 dienas. Apdorokite, įpildami 40 gramų muilo. 

Paimkite 1 kilogramą šviežių arba 300 g džiovintų aitriųjų pipirų ankščių ir užpilkite 10 litrų vandens. Prieš naudojimą praskieskite 1 dalį infuzijos 10 dalių vandens. 

Ant pigiausios degtinės buteliuko uždėkite purkštuką – ir produktas yra paruoštas! Jie sako, kad tai veikia nepriekaištingai, bet pirmiausia išbandyčiau nedidelį plotą. 

Yra augalų, kurie savo fitoncidais atstumia amarus. 

Sodindami juos, galite sumažinti kenkėjų skaičių sode. 

Aštrus baziliko kvapas veikia amarų uoslės receptorius, todėl tarnauja kaip natūralus repelentas. 

Česnako, svogūnų, levandų, pipirmėčių, garstyčių ir medetkų kvapo netoleruoja amarai. 

Nemažai augalų, atvirkščiai, traukia amarus į save, atitraukdami nuo vaisių derlių. Tai yra nasturta, petunija, aguonos ir pupelės. 

Amarai tarnauja kaip maistas daugeliui mažų paukščių. Žvirbliai, zylės noriai valgo kenkėją. 

Norėdami pritraukti plunksnuotų pagalbininkų, svetainėje galima pakabinti paukščių namelius ir girdyklas. 

Tarp sodininkų skruzdėlės taip pat laikomos kenkėjais. 

Šie vabzdžiai užkrečia augalų šaknis, o dirvožemis yra oksiduojamas ir užkrėstas kenksmingomis bakterijomis. Skruzdžių, grėsmė yra ne mažesnė, nei amarų. 

Norėdami greitai atsikratyti skruzdžių šiltnamyje ir nepakenkdami augalams, turėtumėte šiek tiek pasistengti. 

Paprasčiausi metodai, kuriuos sudėjome į vieną vietą. 

Kaip bebūtų keista, atsikratyti skruzdėlių šiltnamyje padės ne tik paprastos priemonės namuose. 

Kiekvienas iš jų jau yra jūsų virtuvėje arba vaistų spintelėje. 

Belieka tik perskaityti instrukcijas ir pritaikyti paveiktoje vietoje. Rezultatas jus nustebins! 

Nesuskaičiuojami sodos vartojimo būdai kasdieniniame gyvenime vis dar turi įtakos kai kurioms namų šeimininkėms. 

Tačiau ne visi žino, kad šie milteliai yra naudingi kovojant su skruzdėlėmis. Ir labai veltui, nes soda yra nekenksminga tiek dirvožemiui, tiek būsimam derliui. 

Gerai pabarstykite sodos skruzdžių paveiktose vietose. Tada užpilkite šiltu vandeniu. 

Galite pakartoti šią procedūrą keletą kartų. Viskas priklauso nuo vabzdžių skaičiaus šiltnamyje. 

Boro rūgštis yra mėgstamiausias patyrusių sodininkų vaistas kovai su skruzdėlėmis. 

Tačiau gryni milteliai nėra pakankamai veiksmingi. 

Todėl mes rekomenduojame juos sumaišyti su cukrumi ar medumi. 

Juk vabzdžiai mėgsta saldumynus. 

Norėdami paruošti sausą skruzdėlių masalą, sumaišykite 10 g boro rūgšties ir 100 g įprastų miltų. 

Pabarstykite mišinį. 

Tai turėtų nedelsiant išvaikyti kenkėjus. 

Norėdami gauti skystą masalą, sumaišykite 10 g boro rūgšties ir 1-2 šaukštus cukraus. 

Viską supilkite į stiklinę verdančio vandens ir išmaišykite. 

Supilkite tirpalą į mažus dubenėlius. 

Padėkite juos šalia pažeistos vietos. 

Norėdami atsikratyti skruzdžių, nebūtinai turite jas naikinti. Apsaugokite augalus augalais. 

Vabzdžiai negali pakęsti aštraus kvapo, todėl jie aplenks jūsų sodą. 

Pirmiausia aplink pasėlį galite pasodinti petražolių, krapų ar pipirmėčių. 

Kitas neabejotinas būdas atsikratyti nemėgstamų padarų, tai levandos. 

Humaniškiausias būdas atsikratyti skruzdžių yra surinkti jas kastuvu ir perkelti iš šiltnamio. 

Bet jei jūsų teritorijoje bus pastatytas skruzdėlynas, dažnai sutiksite jo gyventojus. 

Tokiu atveju galite sunaikinti vabzdžių namus arba apsisaugoti nuo jų visais aukščiau aprašytais metodais. 

Sėkmės kovoje!