Šie žagarėliai išsiskiria ypatingu purumu ir švelnumu, kuriuos suteikia varškės, pasukų ir grietinės derinys. Skirtingai nuo klasikinių traškių žagarėlių, šie yra minkšti viduje, bet su lengvai traškia išore, suteikiančia nepakartojamai malonų kontrastą kiekviename kąsnyje.
Šis receptas atkeliavo iš mano močiutės virtuvės, kur jis buvo tobulinamas per kelias kartas. Varškė suteikia žagarėliams ne tik unikalų skonį, bet ir pagerina jų tekstūrą, padarydama juos purius ir lengvus. Tuo tarpu grietinė ir pasukos subalansuoja skonį ir suteikia tešlai lankstumo, kad žagarėliai nesudžiūtų kepant.
Galimos ingredientų alternatyvos
- Pasukas galima pakeisti kefyru arba rūgpieniu – tai suteiks panašų rūgštumą ir drėgmę.
- Varškę galima pakeisti ricotta sūriu arba graikišku jogurtu, nors tai šiek tiek pakeis galutinį skonį.
- Jei neturite grietinės, galite naudoti riebesnius jogurtus arba grietinėlę, sumaišytą su šlakeliu citrinos sulčių, kad gautumėte panašų rūgštumą.
- Miltų atžvilgiu, galite eksperimentuoti su skirtingų tipų miltais – įberkite šiek tiek viso grūdo miltų, kad žagarėliai įgautų riešutinį poskonį, arba pakeiskite dalį miltų kukurūzų krakmolu, kad jie taptų dar puresni.
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai - Kad žagarėliai būtų itin purūs, labai svarbu nepermaišyti tešlos – maišykite tik tiek, kiek reikia ingredientams susijungti. Taip pat, prieš kepant, palikite tešlą pailsėti šaldytuve bent 30 minučių – tai leis glitimui vystytis ir užtikrins, kad žagarėliai būtų minkšti.
- Kepant žagarėlius, stebėkite aliejaus temperatūrą – jis turėtų būti vidutiniškai karštas (apie 170°C). Jei aliejus bus per karštas, žagarėliai greitai parus iš išorės, bet liks žali viduje. Jei per šaltas – sugertų per daug riebalų ir taptų sunkūs.
- Žagarėlius reikėtų cukraus pudra barstyti tik tada, kai jie šiek tiek atvėsta, bet dar yra šilti – taip pudra geriau prilips prie paviršiaus.