Autorius apie receptą
Tai tikrai nėra tos salotos, kurių ruošiame pilną dubenį ir sočiai privalgome, bet jos yra labai tinkamos lengvam užkandžiui prieš pagrindinį patiekalą arba pavaišinti svečiu, prie taurės balto vyno. Vaišinant svečius, salotas galite patiekti kaip laivelius, kaip parodyta nuotraukoje, o svečiai galės lengvai jais vaišintis tiesiog paimdami rankomis.
Cikorijos - labai maistingos lapinės daržovės, tačiau jos nelabai populiarios, tai lemia šiek tiek kartus jų skonis, tačiau sumaišius jas su saldžiais vaisiais, tokiais kaip kriaušės, obuoliai ir ananasai, jų kartumas visiškai nebesijaučia ir atsiskleidžia tikrasis skonis. Tikriausiai vis dar dauguma yra nepripratę ir prie mėlynojo pelėsio sūrio, ir vien tik tai, kad jis su pelėsiais jau atrodo keista. Taip jau yra su tais skoniais. Prisimenu, kai Lietuvoje tik atsirado alyvuogės... daug kam jų skonis buvo nepriimtinas ir keistas, bet po kurio laiko mes prie jo pripratome, o dabar jau ir saujomis galime jas valgyti. Taip pat prisimenu, kai pirmą kartą paragavau mėlynojo sūrio su pelėsiu, jo skonis man pasirodė per stiprus, tiesą pasakius, tipiškojo prancūziško roquefort sūrio skonis man dar ir dabar stiprokas, todėl dažniausiai renkuosi švelnesnį, itališką variantą - gorgonzolą. Mėgautis šiuo sūriu pradėjau nuo gorgonzolos - maskarponės sūrio. Kaip ir sufleruoja pavadinimas, tai gorgonzola sūris sluoksniuotas su kremiškuoju maskarponės sūriu. Jeigu norite susipažinti su mėlynojo pelėsio sūriu, bet tuo pačiu ir nešokiruoti savo gomurio, tai šis sūris yra labai gera įžanga. Jį valgykite su šviesia duona, užkąskite vynuoge arba kriaušes gabalėliu. Man asmeniškai šios salotos skaniausios su gorgonzola sūriu, bet jūs, pagal savo skonį, galite naudoti tiek švelnesnį variantą su maskarpone, tiek stipresnį – roquefort sūrį.
Atsiliepimai