Autorius apie receptą
Šis receptas, dažnai vadinamas tiesiog „kriaušiene“, daugeliui kelia sentimentus ir primena vaikystėje ragautą močiutės arba mamos uogienę. Kriaušės – subtiliai saldūs vaisiai, puikiai tinkantys švelniai uogienei, o tinkamai paruoštos jos išlaiko formą, blizga kaip kristalai ir sukuria išskirtinę tekstūrą.
Ši uogienė yra itin mėgstama dėl savo universalumo – ją galima tepti ant šviežios duonos, naudoti pyragų įdarams, patiekti su blynais ar net sūriais. Skaidrumas, kurį pasiekia kriaušių gabalėliai tinkamai verdant, yra tikras meistriškumo ženklas, todėl šis receptas tiks ir pradedantiesiems, ir patyrusiems virėjams, norintiems sukurti ne tik skanų, bet ir vizualiai patrauklų desertą.
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Kriaušės: vietoj įprastų galima naudoti kietesnes veisles, tokias kaip „Konferencinės“ ar „Viljamai“, kurios geriau išlaiko formą verdant.
- Cukrus: galima naudoti rudą cukrų, kuris suteiks gilesnį, karamelizuotą skonį, tačiau uogienė nebebus tokia šviesi ir skaidri.
- Citrinų sultys (nebūtinas papildymas): galima įlašinti šlakelį citrinos sulčių, kurios padės išsaugoti vaisių spalvą ir šiek tiek pagerins konservavimą.
- Vanilės ekstraktas (pasirinktinai): nedidelis kiekis gali suteikti subtilaus aromato.
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Kriaušes lupti reikia kuo ploniau, kad neprarastumėte per daug minkštimo, bet kartu pašalintumėte kietą žievelę.
- Nepersistenkite verdant sultis – svarbu stebėti konsistenciją, kad neišgaruotų per daug skysčio.
- Kriaušių gabaliukus reikia virti švelniai maišant, kad jie nesuirtų, o išliktų vientisi ir skaidrūs.
- Stiklainius būtina tinkamai sterilizuoti, kad uogienė saugiai laikytųsi ilgą laiką.
- Palikus kriaušes su cukrumi per naktį, jos išskiria sultis natūraliai, be papildomo vandens – tai svarbus žingsnis skonio ir tekstūros išlaikymui.
Atsiliepimai