O jums kartas nuo karto nenutinka taip, kad po visokių įmantresnių patiekalų norisi kokio nors gero paprasto seniai pamiršto skonio kepinio?…. Man taip neseniai nutiko, kai užsigeidžiau senovinio varškės pyrago. Tokio, kokį, pamenu, kepdavome mokykloje per darbų pamokas, ir po to perrašinėdavome receptą iš vieno sąsiuvinio į kitą, itin saugodamos, kad tik kokio ingrediento nepraleistumėm. Tokius trupininius pyragus mes kepdavome ir su obuoliais. Tuomet cinamonu pakvipdavo visa mokykla, o berniukai eidavo ratais koridoriuje, visaip kaip bandydami iškaulyti gabaliuką to deserto (berniukams juk darbų pamokos vykdavo kitose patalpose, kuri jie kažkokius medžio dirbinius obliuodavo).
Bet trupininis pyragas su varške buvo pats mėgstamiausias. Nes tas sviestinis pagrindas ir sultinga varškė - tai bene geriausiai derantys dalykai pasaulyje… Nelengva, pamenu, būdavo tą tešlą sutarkuoti silpnomis mergaitiškomis rankomis tokia kreiva sovietine tarka…. Bet nieko tokio, ir tą užduotį įveikdavom vis pasikeisdamos su klasiokėmis.
Pyragus apskritai tais laikais visada kepdavome ganėtinai didelėse kepimo skardose. Na kad visai šeimai užtektų. Arba būdavo tradicija kažkurią savaitės dieną pyragą nusinešti į mokyklą. Sudarydavo auklėtoja grafiką kuri savaitė kuriai mergaitei priklauso, ir vis sukdavome galvas, kokį kepinį iškepti, kuo draugus ir klasiokus nustebinti. Kai kurių mergaičių mamos imdavo ir pagamindavo savo dukroms aiškiai ne pagal mergaičių sugebėjimus labai įmantrius ištaigingus kepinius, tai tos tuomet iškėlę galvas didžiuodavosi, kad visas klasiokes apšovė "savo” gabumais. :)
Mėginu prisiminti, kokį pyragą nešdavau aš, ir niekaip neprisimenu. Tik pamenu, kad jau nuo ryto skaičiuodavau minutes, kai jau išmuš ta minutė, kai galėsiu įnešti į klasę padėklą su šviežio (iš vakaro iškepto, žinoma) pyrago gabaliukais, ir kaip nešiu išdidžiai tarp suolų, visiems klasiokams pasiūlydama po gabaliuką paragauti.
Neatmetu, kad tas pyragas, kurį kepiau, buvo būtent su trupiniais ir varške. Gal dėl to man šis skonis yra toks labai nostalgiškas. Bet šis, kurio receptu šiandien pasidalinsiu, yra toks "pagerintas" ano, senoviško, variantas. Nes čia ir kakava, ir aguonos, ir morengas, ir kokosai, ir abrikosai vanilinėje varškėje…. Tikra šventinė skonių gama!
Reklama
Neabejoju, kad jis daug ką sugrąžins į nostalgišką jaunystę arba vaikystę, o kai kam taps nauju atradimu, beje neseniai pasakojau kaip ruošiau panašų
varškės pyragą su persikais ir aguonomis. Pamėginkite ir jį!
Atsakinėjama į Komentarą