Yra puikus nuostabus lietuviškas posakis - niekada nesakyk niekada. "Aš jau duonos tai savo virtuvėje tikrai nekepsiu, ir jokių duonkepių į namus neprisipirksiu..." - šitai visada kartodavau ir niekaip negalėjau suprasti, kam tą duoną žmonės savo namuose kepa, vargsta, jei nusipirkti įmanoma kokių tik norisi... Bet vieną dieną įsigeidžiau duonos, kuri būtų grūdėta, šviesi ir minkšta. Na ir ką - ieškojau, ieškojau, niekur neradau ir teko išsikepti pačiai. Pasiskolinau iš draugės raugo, užsiminkiau tešlą, ir gavosi kuo fantastiškiausias kalnas minkštų grūdėtų bandelių! Draugė man karto, kad geriau nesitikėti, jog iš pirmo karto kažkas gausis labai gerai, bet pavyko tikrai super. Tad dalinuosi kaip gaminau aš! :)