Naminiai kraujiniai vėdarai su kruopomis
Naminiai kraujiniai vėdarai su kruopomis – tai vienas iš seniausių ir labiausiai tradicinių lietuviškos virtuvės patiekalų, turintis gilias šaknis Žemaitijoje. Kraujiniai vėdarai, kaip ir daugelis mūsų senolių receptų, kilo iš laikų, kai kiekvienas gyvulio gabalėlis būdavo panaudojamas. Būtent tokios išminties vedami mūsų protėviai sukūrė šį neįprastą, tačiau nepaprastai sotų, maistingą ir šventišką valgį.
Kraujas – tai ingredientas, kuris šiuolaikinėje virtuvėje pasirodo retai, dažniausiai tik tradicinių mėsos gaminių gamyboje, tačiau tais laikais, kai kiaulės skerdimas buvo didelė šeimos šventė, kraujas tapdavo pagrindiniu delikatesų komponentu. Šio recepto esmė – natūralumas, sotumas ir autentiškas skonis, sukurtas iš paprastų, bet subalansuotų ingredientų: kraujo, kruopų, lašinukų ir prieskonių.
Šis receptas kilęs iš mano močiutės iš Žemaitijos, kuri vėdarus gamindavo šventėms, o jų kvapas pasklisdavo po visą kaimą. Nors šiuolaikiniai valgymo įpročiai keičiasi, vis daugiau žmonių atranda senąsias receptūras ir sugrįžta prie ištakų, ypač artėjant rudens skerdienos metui. Kraujiniai vėdarai – tai ne tik skanus patiekalas, bet ir tapatybės bei šeimos tradicijų dalis.
Reklama
- Kiaulės kraują galima pakeisti jaučio ar avies krauju, jei turite galimybę jų įsigyti iš patikimų ūkininkų.
- Kvietines kruopas galima keisti miežinėmis arba avižinėmis kruopomis, priklausomai nuo turimų atsargų ir skonio pageidavimų.
- Perlines kruopas galima keisti ryžiais, tačiau reikėtų naudoti ne greito paruošimo, o paprastus, ilgai verdamus ryžius.
- Lašinukus galima keisti smulkinta rūkyta šonine, jei norisi papildomo dūmo aromato.
- Kalendrą galima keisti kmynais arba majoranu, ypač jei kalendros skonis atrodo per intensyvus.
- Kruopas virkite atskirai ir nepamirškite jų nepervirti – jos turi būti tik šiek tiek suminkštėjusios.
- Kraują naudokite šviežią ir būtinai perkoštą per marlę, kad pašalintumėte krešulius ar priemaišas.
- Žarnas prieš pildant kruopų ir kraujo mišiniu kruopščiai išplaukite šaltu vandeniu iš vidaus ir išorės.
- Užpildydami žarnas stenkitės jų neperkrauti, kad kepant neišsprogtų.
- Kepkite ant grotelių ar kepimo popieriaus, kad vėdarai nesiliestų prie skardos ir išliktų traškūs.
- Jeigu norite traškesnės plutelės, paskutinėmis kepimo minutėmis padidinkite temperatūrą iki 200 °C.
Ingredientai
- kiaulės kraujas: 750 mililitrų
- kvietinės kruopos: 200 gramų
- perlinės kruopos: 200 gramų
- lašinukai: 200 gramų
- druska: pagal skonį
- malti juodieji pipirai: pagal skonį
- lauro lapeliai
- kalendra
- grietinė
Patiekimui:
- 1. Pirmiausia reikėjo paruošti abiejų rūšių kruopas – jas buvo būtina apvirti atskirai pasūdytame vandenyje, kol tapo minkštos, bet neperkepusios ar ištižusios.
- 2. Kol kruopos vėso, kraujas buvo nukoštas per marlę, kad būtų pašalinti visi krešuliai bei likučiai.
- 3. Į didelį dubenį sudėtos abi kruopos, supiltas nukoštas kraujas, suberti prieskoniai – druska, pipirai, lauro lapai ir kalendra. Viskas gerai išmaišyta mediniu šaukštu, kad susijungtų į vientisą masę.
- 4. Lašinukai buvo supjaustyti smulkiais gabalėliais ir įmaišyti į bendrą mišinį, kad suteiktų riebumo ir skonio.
- 5. Žarnos buvo išplautos, vienas jų galas užrištas arba sutvirtintas mediniais smeigtukais. Kruopų ir kraujo mišinys buvo atsargiai supiltas į žarnas, stengiantis jų nepripildyti per daug.
- 6. Paruošti vėdarai buvo sudėti į kepimo formą arba ant grotelių. Orkaitė įkaitinta iki 180 °C. Kepimas truko apie 50 minučių – kepimo laikas priklausė nuo žarnų storio.
- 7. Likus dešimčiai minučių iki kepimo pabaigos, temperatūra buvo padidinta iki 200 °C, kad vėdarų paviršius taptų traškus ir apskrudęs.
- 8. Iškepę vėdarai buvo patiekti karšti su šaukštu grietinės šalia – taip skonis dar labiau atsiskleidė.
Recepto paruošimas
Atsiliepimai