Greita varškinė picos tešla su kepimo milteliais, be mielių

Mūsų namuose pica yra prilyginama stebuklui. Kiekvieną kartą ją kepant visi namai pasipuošia šypsenomis. Kaip galima nuspėti, ne be reikalo  🍕

Prisimenu kai augau tėtis ant batono užtepdavo padažo, pripjaustydavo pieniškų dešrelių ir fermentinio sūrio. Apsukdavo pora kartų mikro bangų krosnelėje, kad lengvai apsilydytų sūris ir batonas sušiltų, tada patiekdavo su marinuotais arba raugintais agurkais. Jūs nepatikėsit, tai buvo pati skaniausia pica. Tikriausiai dėl to, kad ją gamino tėtis. 🥰 O gal dėl to, kad tomis dienomis, kai gamindavo tėtis būdavau labai alkana. 😅 Tiesą sakant, tėtis ir dabar savo 'firminėmis' picomis nustebina kartais. Jų receptas jau daug metų nesikeičia. Ir man jos vis dar skanios. 🍞

Be abejonės be nuostabiųjų tėčio picų mėgau eksperimentuoti ir pati. Tik kepti picos padus vis atsisakydavau, kažkaip niekad nepasitikėjau savo jėgomis virtuvėje. Na tuomet tekdavo pirkti. Ar prisimenate tuos storus picų padus parduotuvėse? Tuo metu plonesnių net nebuvo. Su tuo padu pasidarydavai picą ir atrodė, kad valgai batoną... Kiek vėliau susipažinau su lavašu. Pamenu kaip tėvų draugai, armėnai, pasakojo, jog tai armėniška duona. Tad buvo atėjęs laikas, kai bandžiau kepti picas ant lavašo. Viskas būtų gerai, jei jis nesuplyštu ir nebūtų toks plonas. 🙈

Tikriausiai kiekvienas picos kepimas mane vis labiau artino prie picos pado kepimo pačiai. Oi kiek daug nevykusių bandymų turėjo būti, kad atrasčiau savąjį receptą, kad picos padas būtų tobulas. Ne per storas. Ne per plonas. Neplyštantis. O svarbiausia - ne batono skonio! 😄 Labai džiaugiuosi, kad pavyko atrasti picos pado su kepimo milteliais, be mielių receptą, kuris susideda iš paprastų ingredientų ir labai lengvai pagaminamas. 😉 

Kviečiu išbandyti ir jus! 😍🍕