Keksas su uogiene
Šį kekso receptą esu paveldėjusi iš savo mamos, ir pagal jį iki šiol sėkmingai kepiau uogienės pyragą - ne kartą ir ne du. Antraip sakant, tai yra senamadiškas, garantuotas, laiko patikrintas receptas, nuo kurio atsispyrusi užsimojau sukurti kažką "mandresnio".
Tad po kelių eksperimentų, savo virtuvėje pritaikiau du dalykus. Pirmiausia, man patiko idėja, kad šiam kepiniui galite naudoti ne tiktai baltąjį, bet ir rudąjį cukrų. Manau, kad šis patobulinimas vertas dėmesio tada, kai susiduriama su labai švelnaus skonio uogiene (pavyzdžiui, aš šiuo atveju turėjau ganėtinai prėskos kriaušienės, kurią viriau ne pati, ir kuri buvo visai ne mūsų šeimos skonio). Antra, supratau, kad net šis, pats paprasčiausias pyragas, išradingai papuoštas, gali tapti pakankamai šventišku kepinu. Iš kelių interneto tinklapių nusižiūrėjau, kad keksą galima aplieti tirpintu šokoladu, o tada papuošti šokolado gabaliukais ir šilauogėmis. Mano namiškiai liko sužavėti. Ir išties, toks papuošimas ne tik džiugina akį, bet ir suteikia naujų papildomų skonio akcentų.
Na, o dabar dar kelios pastabos iš savos patirties eksperimentuojant. Pirmiausia apie uogienę. Ji gali būti bet kokia, įskaitant susicukravusią arba net pradėjusią rūgti (bet nesupelijusią). Priklausomai nuo to, kokią uogienę pasirinksite, priklausys kekso spalva ir galutinis skonis - akivaizdu, kad pyragas su saldžia braškių uogiene bus kitoks, nei iškeptas su rūgščiu rabarbarų džemu. Tačiau ne mažiau yra svarbi ir uogienės konsistencija: jei ji labai tiršta, tešla bus vienokia, o jei apyskystė - kitokia. Problema ta, kad per skysta ir per daug drėgmės turinti tešla prastokai kyla, atsiranda pavojus, kad pyrago konsistencija bus "guminė". Kad to nenutiktų, naudodama vandeningą uogienę, aš į tešlą dedu kelis papildomus šaukštus miltų. Ir, žinoma, nereikia bijoti sodos. Tiek uogienė (ypatingai rūgštesnė), tiek grietinė ją idealiai nugesina ir išpurina - kepimo milteliai tokio tipo tešloje gali būti tiesiog per silpni. Beje, grietinė čia - vieninteliai riebalai, tad, jei norite, kad keksas būtų purus, ji turėtų būti neliesa. Deja, dievai žino kokiais krakmolais ir/ar technologijomis sutirštintos sumažinto riebumo grietinės tikrai nėra tas produktas, su kuriuo galima iškepti gerą keksą, nenaudojant sviesto arba aliejus. O dabar einame gaminti!
Tad po kelių eksperimentų, savo virtuvėje pritaikiau du dalykus. Pirmiausia, man patiko idėja, kad šiam kepiniui galite naudoti ne tiktai baltąjį, bet ir rudąjį cukrų. Manau, kad šis patobulinimas vertas dėmesio tada, kai susiduriama su labai švelnaus skonio uogiene (pavyzdžiui, aš šiuo atveju turėjau ganėtinai prėskos kriaušienės, kurią viriau ne pati, ir kuri buvo visai ne mūsų šeimos skonio). Antra, supratau, kad net šis, pats paprasčiausias pyragas, išradingai papuoštas, gali tapti pakankamai šventišku kepinu. Iš kelių interneto tinklapių nusižiūrėjau, kad keksą galima aplieti tirpintu šokoladu, o tada papuošti šokolado gabaliukais ir šilauogėmis. Mano namiškiai liko sužavėti. Ir išties, toks papuošimas ne tik džiugina akį, bet ir suteikia naujų papildomų skonio akcentų.
Reklama
Na, o dabar dar kelios pastabos iš savos patirties eksperimentuojant. Pirmiausia apie uogienę. Ji gali būti bet kokia, įskaitant susicukravusią arba net pradėjusią rūgti (bet nesupelijusią). Priklausomai nuo to, kokią uogienę pasirinksite, priklausys kekso spalva ir galutinis skonis - akivaizdu, kad pyragas su saldžia braškių uogiene bus kitoks, nei iškeptas su rūgščiu rabarbarų džemu. Tačiau ne mažiau yra svarbi ir uogienės konsistencija: jei ji labai tiršta, tešla bus vienokia, o jei apyskystė - kitokia. Problema ta, kad per skysta ir per daug drėgmės turinti tešla prastokai kyla, atsiranda pavojus, kad pyrago konsistencija bus "guminė". Kad to nenutiktų, naudodama vandeningą uogienę, aš į tešlą dedu kelis papildomus šaukštus miltų. Ir, žinoma, nereikia bijoti sodos. Tiek uogienė (ypatingai rūgštesnė), tiek grietinė ją idealiai nugesina ir išpurina - kepimo milteliai tokio tipo tešloje gali būti tiesiog per silpni. Beje, grietinė čia - vieninteliai riebalai, tad, jei norite, kad keksas būtų purus, ji turėtų būti neliesa. Deja, dievai žino kokiais krakmolais ir/ar technologijomis sutirštintos sumažinto riebumo grietinės tikrai nėra tas produktas, su kuriuo galima iškepti gerą keksą, nenaudojant sviesto arba aliejus. O dabar einame gaminti!
Ingredientai
- kiaušiniai: 2
- baltas arba rudas cukrus: 1 puodelio (1 puodelis - 250 mililitrų)
- druska: žiupsnelio
- grietinė: 1 puodelio (rekomenduoju riebią kaimišką arba 40% pirktinę)
- uogienė: 1 puodelio
- kvietiniai miltai: 2 puodelių (naudojant 405D keksas bus puresnis)
- soda: 1 arbatinio šaukštelio
- sviestas (kepimo formos ištepimui)
- 1. Pirmiausia kepimo formą ištepame sviestu, pabarstome miltais ir, jei įmanoma, išklojame su kepimo popieriumi. Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių temperatūros.
- 2. Dideliame dubenyje lengvai paplakame kiaušinius, sudedame cukrų ir druską ir dar kartą išplakame.
- 3. Sudedame grietinę ir uogienę (jei reikia, tai uogienę pertriname per sietelį arba susmulkiname elektriniu smulkintuvu, kad būtų vientisa), viską gerai išmaišome.
- 4. Miltus sumaišome su soda, persijojame ir suberiame į skystus ingredientus. Išmaišome - masė turėtų būti tiršta tarsi grietinė. Jei uogienė buvo skysta, o kekso masė atrodo praskydusi, į tešlą galima papildomai įmaišyti 2-4 valgomuosius šaukštus miltų.
- 5. Paruoštą tešlą sudedame į kepimo formą ir kepame maždaug 60 minučių, arba kol į vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus sausas.
- 6. Atvėsusį kepinį galima pagal savo norus ir skonį papuošti (aš pati apliejau tirpintu šokoladu ir pabarsčiau susmulkinto šokolado gabaliukais bei nuplautomis ir nusausintomis šilauogėmis). Skanaus!
- 7. Rekomendacija: Daugiau keksų receptų rasite: Keksai.
Recepto paruošimas
