Vakar su šeima sugrįžome iš Lietuvos pajūrio, kur visada pasigardžiuodami valgome
cepelinų, bulvinių blynų arba
bulvių plokštainio. Žinoma neatsisako ir daug egzotiškesnių patiekalų per atostogas, bet praktiškai bet kurioje kurorto kavinukėje gali rasti labai skanių ir svarbiausia "tikrų" bulvinių patiekalų. Deja, gyvendama Vilniuje nežinau nebežinau vienos vietos, kur nebūtų gėda nusivesti svečius iš užsienio paragauti skanių cepelinų - pas mus pilna tik visokiausių gourmet restoranų... O jei kur ir rastumei cepelinų, šie būna pagaminti iš miltų mišinio, o ne bulvių. Šį kartą taip nutiko su bulviniais blynais pajūryje. Nepatiko man jie, nepatiko ir mano svečiams iš užsienio. Todėl grįžusi kepu namie, kad pataisyti jų įvaizdį savo draugų iš užsienio. Receptas visai nesudėtingas, pagal mano močiutę ir pravers tikriausiai tik pradedantiesiems virtuvės naujokams (o gal ir ne tik). Visada paslaptis padaže, kuris pakelia paprastus bulvinius blynus į visiškai naują lygį. :)