Šiais metais visiškai nesitikėjau turėti bent kažkiek vyšnių. Didžioji dalis nušalo jų dar pavasarį, atrodo kelias likusias nuraškė špokai (juk reikia su visais gamtoje dalintis, taip tarsi yra sakoma). Bet pora litrų sėkmingai pavyko dar susimedžioti ir man. Ir dalis iš tų poros litrų vyšnių nugulė į keptą rikotos sūrio pyragą. Oi skanus gavosi. Toks purus ir minkštas, tarsi debesėlis su gaivia vyšnių rūgštele. Tiesa, jei esate labai saldžių pyragų mėgėjai, tai cukraus arba sirupo būtinai dėkite šiek tiek daugiau, nes šis mano variantas nėra labai saldus.