Turiu pripažinti, kad rūkyta bebro uodega man yra delikatesas atkeliavęs dar iš vaikystės. Bet problema būdavo ta, kad aš pati jos niekada neruošdavau, tik smaližiaudavau. Kai užaugau, prisiminiau šį delikatesą ir atėjo noras pačiam išmėginti išsirūkinti, kad turėčiau ką užkandžiauti prie šalto alaus bokalo. Tik problema buvo ta, kad žmogus, kuris mane vaišindavo vaikystėje, jau labai seniai buvo iškeliavęs į geresnį pasaulį, tad nebuvo kieno paklausti patarimų, bent jau artimoje aplinkoje. Nusprendžiau, kad užsiimsiu saviugda ir eksperimentuosiu. Po kokių 6ių nelabai man patikusių eksperimentų, dabar jau galiu sakyti, kad atradau man itin patinkantį variantą, kuriuo noriu pasidalinti su Jumis visais. Pamėginkite ir Jūs, tai tikrai karališkas delikatesas.
.
Atsakyti