Iš savo pamiltos keptuvės ant medinės lentelės dedu dvi traškias batono riekeles, kurias ganėtinai gausiai užtepu kremine avokadų ir saulėje džiovintų pomidorų gvakamole. Vis aplaižydama gvakamole išteptus pirštus, nekantriai peiliu atriekiu kelis plonus kamambero griežinėlius, ant kurių įsitaiso apskrudusios - dar itin karštos, krevetės. Kamamberas pradeda lėtai lydytis ir aš, nieko nelaukus, sekundei sulaikius savo kvėpavimą, atsikandu didelį kąsnį to, kas man tiesiog fantastiškai skanu. Užsimerkiu, tikriausiai pradedu šypsotis ir, atsikąsdama dar vieną gabaliuką nuostabaus sumuštinio, pradedu mėgautis švente savo burnoje ir sieloje.
Prisimenu, kai pirmą kartą gardžiavausi šiuo užkandžiu. Iškart draugės paprašiau recepto. Ne dėl savęs, o būtent dėl to, kad su Jumis galėčiau pasidalinti šiuo tobulu receptu. Jeigu galvojate, kad krevetės - gerai, avokadai - gerai, o kamamberas - dar ir kaip gerai, būtinai išmėginti. Ir po to tik nekaltinkit manęs, kad padažnėjo progų save pasilepinti, susitepant tokį sumuštinį. Tad imamės gamybos!
Viktorija
Atsakyti